Nuo šių metų pradžios Užimtumo tarnyba išdavė 1 661 leidimą užsieniečiams iš trečiųjų šalių dirbti Lietuvoje. 815 dokumentų, arba 49 proc., buvo išduota Rusijos užpultos Ukrainos piliečiams.

Praėjusiais metais tarp daugiausiai ukrainiečių įdarbinusių įmonių dominavo transporto sektoriaus bendrovės, o šiemet vis daugiau darbuotojų iš šios šalies atvyksta dirbti pramonės sektoriuje, kuriame įsidarbino 47 proc. imigrantų iš Ukrainos.

Tarp daugiausiai šiemet ukrainiečių įdarbinusių įmonių Užimtumo tarnyba Delfi išvardijo plastiko perdirbimo ir plėvelės gaminių gamybos bendrovę „Plasta“, maisto pramonės įmones „Biovela-Utenos mėsa“ ir „Pieno žvaigždės“, taip pat – šlaitinių stogų projektavimo ir įrengimo įmonę „Daistatus“, elektros instaliacijos darbų bendrovę „Tetatet“.

Darbuotojai ant psichologinės ribos

Bendrovės „Plasta“ personalo vadovė Lina Pudžiuvelienė Delfi pasakoja, kad psichologinė atmosfera įmonėje šiuo metu slogi.

„Kalbamės, raminame. Bet žmonės dabar yra siaubingai pasimetę, gyvena panikoje. Štai ir šiandien du vyrai neatlaikė psichologiškai, išvažiavo ginti savo šalies“, – sako L. Pudžiuvelienė.

Pasak jos, taip pasielgusių darbuotojų įmonėje jau yra nemažai. Sprendimą stoti į kovą kasdien priima po keletą vyrų. Ukrainietės moterys kol kas lieka Lietuvoje, tačiau jau ir jos ima kalbėti, kad galbūt reikia grįžti Tėvynėn: „Ir moterys yra ant ribos, sako, kad pavargo nuolat kabėti prie telefono, laukti žinučių iš namie esančių artimųjų, todėl nori važiuoti ir būti ten“.

„Plastos“ personalo vadovė sako, kad įmonė darbuotojams iš Ukrainos teikia psichologinę pagalbą, taip pat jau pasiruošė savo darbuotojų artimuosius apgyvendinti, jei tik šie bėgdami nuo karo atvyktų į Lietuvą. Be to, tuos pačius karo pabėgėlius „Plasta“ ir įdarbintų, juolab kad daliai vyrų išvykus į frontą, atsirado laisvų darbo vietų.

Atvykėliai iš Ukrainos „Plastoje“ dažniausiai dirba gamybos linijų operatoriais. Jie įmonėje sudaro didžiausią darbuotojų iš trečiųjų šalių dalį, tačiau bendrovėje taip pat darbuojasi po keletą Sakartvelo, Armėnijos, Baltarusijos piliečių.

Nors pastarosios šalies režimas kare stojo Rusijos pusėn, L. Pudžiuvelienė teigia, kad bent kol kas jokių įtampų tarp ukrainiečių ir baltarusių dėl to nekyla.

Priimtų ir baltarusių šeimas

Vytas Volkevičius, transporto bendrovės „Hoptransa“ akcininkas, taip pat pasakoja, kad nemažai ukrainiečių vairuotojų paliko darbovietę ir išvyko namo, kad stotų į savanorių pajėgas.

„Hoptransa“, kartu su keliomis „Girtekos“ grupės bendrovėmis, pernai pateko tarp daugiausiai ukrainiečių įdarbinusių Lietuvos įmonių. Iš viso „Hoptransoje“ šiuo metu dirba apie pusantro tūkstančio Ukrainos piliečių.

„Hoptransa“ įsipareigojo priimti ukrainiečių darbuotojų šeimas ir dabar užsiima joms skirto ilgalaikio būsto paieškomis. V. Volkevičius žada, kad kurį laiką už šiuos būstus mokės įmonė, tačiau pašnekovas viliasi, kad ilgainiui atvykėliai integruosis Lietuvoje, ims dirbti ir „savo uždirbamais pinigais prisidės prie pergalės kariniame konflikte“.

Vytas Volkevičius

„Kita vertus, reikia pripažinti, kad šioje situacijoje mes kol kas pralaimime Lenkijai, nes ši šalis vis tiek yra pirmieji vartai, o lenkai karo pabėgėliams jau yra paruošę nemažai socialinių paketų. Tam tikra prasme mums reikia su lenkais konkuruoti ir ukrainiečiams įrodinėti, kad jais pasirūpinsime. Kol kas mums tai sekasi. Aišku, dar yra toks niuansas, kad ukrainiečiai mano, jog Lietuva yra rizikingesnė šalis už Lenkiją, jei karinis konfliktas išsiplėstų“, – kalba pašnekovas.

Pasak V. Volkevičiaus, konfliktų tarp baltarusių ir ukrainiečių vairuotojų įmonėje iki šiol pavyko išvengti, vis dėlto bendrovė rekomenduoja vieniems nuo kitų laikytis atokiau, nes Vakaruose esančiose vilkikų stovėjimo aikštelėse incidentų jau būta, o vienas jų net pasibaigė mirtimi.

„Aišku, mes ir vairuotojams baltarusiams rekomenduojame atsargiau pasižiūrėti į savo šalies režimą ir savo šeimas taip pat atsigabenti į Europą. Bet tokiu atveju jie turės prašyti politinio prieglobsčio“, – pažymi „Hoptransos“ akcininkas.

Pernai atvyko 11,6 tūkst. ukrainiečių

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiais metais Ukrainos piliečiai daugiausiai ketino įsidarbinti maisto pusgaminių ruošėjais (144), virėjais (81), staliais (71), elektromonteriais (53), plastikinių gaminių mašinų operatoriais (42), pakuotojais (24), betonuotojais (14).

Praėjusiais metais Užimtumo tarnyba ukrainiečiams išdavė 11602 leidimus, suteikiančius teisę dirbti Lietuvoje. Tai sudarė 37 proc. visų leidimų, išduotų piliečiams iš trečiųjų šalių.

Daugiausiai leidimų dirbti ir sprendimų dėl darbo atitikties Ukrainos piliečiams buvo išduota paslaugų sektoriaus įmonėse (74 proc.). Pramonės sektoriuje išduota 13 proc., statybos – 10 proc., žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės – 3 proc. leidimų.

Pernai Ukrainos piliečiai daugiausiai ketino įsidarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais (6793), virėjais (569), elektromonteriais (395), pakavimo įrangos operatoriais (388), staliais (298), maisto pusgaminių ruošėjais (189), plastikinių gaminių gamybos mašinų operatoriais (169).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją