Jau aštuonerius metus Rusija yra ekonominių sankcijų taikinyje, tačiau tokių plačių ir galingų ribojančių priemonių iš Vakarų ji sulaukė tik šiemet, kai pradėjo karą prieš Ukrainą. Sankcijas Rusijai pritaikė ir įtakinga tarptautinė koalicija, kurios užnugaryje – maždaug pusė pasaulio bendrojo vidaus produkto.
Europos Sąjunga (ES) neseniai priėmė šeštąjį sankcijų paketą. Jis dar labiau padidino ribojančių priemonių skaičių ir pailgino „juodąjį“ organizacijų bei asmenų sąrašą. Šiuo metu Vakarų taikomos priemonės apima įvairių veiklų spektrą – ir tai ne tik politika, verslas, prekyba ir finansai, bet ir kultūra, mokslas, sportas.
Vakarai siekia, kad jau ilgiau nei keturis mėnesius besitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje agresorė pajustų vis didesnį sankcijų poveikį ir turėtų kuo mažiau finansinių pajėgumų savo karinėms ambicijoms tenkinti.
Šiandien Vakarų pritaikytų sankcijų poveikis gana stipriai jaučiamas šiuose Rusijos sektoriuose: statybų, farmacijos, transporto.
Statybų sektorius. Kai kurios statybinės medžiagos visiškai išnyko iš rinkos, o kitos dar kovo-vasario mėnesiais pabrango 30 proc., apdailos medžiagos – beveik 50 proc. Trūksta inžinerinės įrangos, jos kainos taip pat šoktelėjo 45 proc.
Farmacijos sektorius. Rusijoje susiduriama su vaistų kūrimo ir gamybos stebėjimo įrangos – chromatografinių kolonėlių – trūkumu. Sankcijos jau paveikė ir grožio klinikas.
Transporto sektorius. Sankcijos stipriai kirto automobilių rinkai. Pasaulinių prekės ženklų automobilius surinkinėjusi viena didžiausių įmonių „Avtotor“ gegužę sustabdė gamybą ir išsiuntė darbuotojus priverstinių atostogų. Be to, skyrė jiems po 10 hektarų žemės. Europoje neliko ir Rusijos vežėjų. ES įvestos sankcijos palietė oro erdvę, o tai atsiliepė prekių pristatymo laikui.
Skaičiuojama, kad bendrai prekybos partnerių importo pristatymų į Rusiją vertė gali sumažėti iki maždaug 5 mlrd. dolerių, kai tuo tarpu prieš metus ji siekė beveik 27 mlrd. dolerių.