Ilgus metus į Rusijos grėsmę pro pirštus žvelgę Vakarai net ir po Krymo okupacijos šaliai agresorei pardavinėjo karo reikmėms pritaikomas technologijas ar net pačius ginklus. Šiandien civilizuotas pasaulis yra priverstas šias klaidas taisyti ginkluodamas Ukrainą ir tam leisdamas milijardus.

2013-2021 m. Rusija importavo įslaptintų prekių už daugiau kaip 66 mlrd. JAV dolerių, rodo „Transparency International Ukraine“ duomenys. 
Jungtinių Tautų duomenimis, didžioji dalis įslaptinto Rusijos importo teko „Boeing“ ir Airbus“ komerciniams orlaiviams, tačiau Vakarai aprūpino Rusiją ir ginklais bei karine technika. Nors ES Taryba 2014 m. liepą uždraudė parduoti Rusijai ginklus ir karinę įrangą, nemažai Europos šalių tai darė ir toliau. Teigiama, kad mažiausiai 10 valstybių per laikotarpį nuo Krymo okupacijos iki visos Ukrainos užpuolimo į Rusiją eksportavo kare pritaikomų prekių už maždaug 346 mln. eurų. Kam už tai tenka didžiausia atsakomybė?

Prancūzijai. „Investigate Europe“ duomenimis, daugiausiai karinių prekių 2015-2020 m. laikotarpiu Rusijai pardavė Prancūzija, kuriai teko net 44 proc. viso šio kruvino ES eksporto. Bendra Prancūzų karo pramonės eksporto į šalį agresorę vertė minėtu laikotarpiu siekė 152 mln. eurų,

Vokietijai. Vokietija po Krymo aneksijos į Rusiją karinės technikos pardavė už beveik 122 mln. eurų (daugiau kaip 35 proc. viso ES ginkluotės eksporto). 

Italijai. Trečią vietą pagal karinės įrangos eksportą į Rusiją ES užėmė Italija, kuri karo reikmėms pritaikomų gaminių pardavė už 25 mln. eurų. 

Į tokius sandorius su Rusija kone dešimtmetį buvo žiūrima pro pirštus, nes niekas neklausė Lenkijos bei Baltijos šalių perspėjimų ir nemanė, kad Rusija gali pradėti tokio masto karą Europos viduryje. Vis dėlto šių metų vasarį nuskambėjusio signalo neišgirsti buvo neįmanoma. BBC skaičiuoja, kad nuo karo pradžios NATO šalys į Ukrainą išsiuntė ginkluotės, kurios vertė siekia daugiau apie 15 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, pagal Ukrainai tiekiamos ginkluotės vertę pirmauja toli gražu ne tos šalys, kurios prieš tai buvo sudariusios didžiausius sandorius su Rusija. 

Ką Rusijai net po Krymo okupacijos tiekė Vakarai, kokius pinigus iš to uždirbo skirtingos šalys, kurios valstybės šiandien taiso šias klaidas ir kokių naujų kelių karo prekybai ieško agresorė, skaitykite išsamiame projekto tekste. 

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją