Daugėja stichinių nelaimių
„Neturime visos suformuotos Lietuvos statistikos, bet iš to, kas vyksta Lietuvoje, matome, kad prieš 15 m. čia buvo įprasta viena ir gal kartais dvi audros, kurios dažniausiai įvykdavo vasarą. Dabar dvi ar trys audros jau tapo norma ir išnyko bet kokia taisyklė, kuriuo metų laiku tai gali įvykti“, – kalbėjo laidos „Verslo požiūris“ svečias.
Pasaulio statistika rodo, kad 2021 m. didelių katastrofinių įvykių buvo 432, o jų metu žuvo 10 500 žmonių. 102 mln. žmonių nukentėjo sveikata arba turtas. Per pastaruosius 30 m. tokių įvykių skaičius išaugo triskart.
Tuo tarpu per vienerius metus pasaulyje buvo padaryta apie 252 mlrd. JAV dolerių žala. Daugiausiai tokių nelaimių įvyko Azijoje ir čia nukentėjo daugiausiai žmonių, bet daugiausiai materialinės žalos patyrė Amerikos gyventojai.
„Ir nors atrodo, kad vienas saugiausių regionų turėtų būti Europa, vidurio Europoje praėjusiais metais įvyko potvynis ir Vokietijos gyventojų patirta žala pasiekė 40 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu Lietuva Jungtinių tautų Organizacijos (JTO) yra laikoma viena iš 20–ies saugiausių šalių kalbant apie gamtos stichijas“, – pridūrė T. Podvorski.
Trūksta sąmoningumo?
Pasak pašnekovo, ūkių sektoriuje didžiausia problema yra tai, kad besidraudžiančių klientų skaičius yra nedidelis. Kitos verslo sritys rodo pozityvesnį požiūrį į draudimą. Lyginant su užsienio šalių padėtimi, didžiausią problemą T. Podvorski įžvelgia sąmoningumo stokoje, nes daugelis vis dar draudžiasi tik skatinami valstybės. Anot „Delfi TV“ laidoje dalyvavusio „BTA Baltic Insurance Company“ vadovo, svarbu nelaukti iki tavimi kažkas pasirūpins, o rūpintis savimi ir savo turtu visuomet.
Laidos vedėjai pasiteiravus apie karo Ukrainoje, geopolitinių ir energetinių iššūkių įtaką draudimo verslui T. Podvorski sakė, kad čia sudėtinga prognozuoti ateitį, nes neretai tai yra susiję su konkrečių žmonių sprendimais ir elgesiu. Šiuo atveju, anot laidos svečio, kur kas lengviau prognozuoti gamtos reiškinius. Tačiau kartu specialistas paaiškino, kad nors draudimo verslas tiesiogiai ir nepriklauso nuo energetikos ar kitų krizių, tiesioginė įtaka čia ateina per klientus.
„Draudimo sutartyse visada buvo minima karo ar nepaprastoji padėtys. Tai yra tam tikras reikalavimas, kad draudimas negali galioti tam tikrais atvejais ir t.t. Tačiau tai mūsų rinkoje egzistavo labiau teorijoje. Dabar atėjo laikas galvoti, kaip tai pritaikyti. Tam reikėjo diskusijų, interpretacijų, požiūrio į kliento interesus ir realią riziką“, – pastebėjo draudimo įmonės vadovas.
Darbuotojų sveikatos draudimas – būtinybė
Laidoje buvo paliesta ir papildomo sveikatos draudimo darbuotojams tema. Vis daugiau įmonių savo darbuotojams suteikia papildomą sveikatos draudimą, kuris leidžia padengti dalį ar tam tikras su sveikata susijusias išlaidas. T. Podvorski pastebėjo, kad tai yra sparčiausiai šiuo metu Lietuvoje auganti draudimo rūšis.
„Tam įtaką daro darbdavių sąmoningumas ir konkurencija darbo rinkoje. Situacija darbo rinkoje yra tokia, kad dėl darbuotojų reikia konkuruoti, o tai (papildomas sveikatos draudimas) turbūt yra viena sėkmingiausių ir geriausių motyvacijos priemonių. Didelėse ir vidutinėse įmonėse tai jau tapo normaliu ir savaime suprantamu dalyku“, – savo mintimis dalijosi draudimo bendrovės vadovas.