Kainos nekrinta nepaisant sulėtėjusios rinkos ir rekordinio butų sandėlio. Be to, ir žmonės, kurie iki šiol būstą vertino kaip patrauklią investiciją, dabar ieško kitų krypčių, kur įdarbinti pinigus.
Apie tai kalbėta laidoje „Verslo požiūris“.
„Kalbant apie geopolitinę aplinką ir palūkanų normų šuolį, būstas kaip investicinis objektas prarado daug patrauklumo. Vilniuje, prestžiniame rajone, būsto nuomos grąža 4-5 proc. Už tiek pat galima paskolinti aukštą kredito reitingą turinčiai valstybei ar patikimai bendrovei. Skandinavijos šalyse galima rasti tokių, kurie siūlo 10 proc. metinius dividendus. Kitas stimulas pirkti būstą investicijai buvo kainų augimas, kuris buvo prieš keletą metų. Dabar to potencialo kur kas mažiau, nors Visgi, Lietuva viena iš nedaugelio valstybių, kuri išvengė kainų korekcijos nors sandorių skaičius nukritęs iki labai žemo lygio, „sandėlis“ didžiulis, vien Vilniuje beveik 5000 naujos statybų butų“, – dėsto N. Mačiulis.
Ekonomistas sako, kad butai sostinėje 5 proc. brangesni nei prieš metus, nors Latvijoje ir Estijoje būsto kainos krito.
N. Mačiulis sako, kad antrinėje rinkoje kainos pas mus taip pat nemažėja. Krito paklausa ir krito pasiūla. Statoma mažiau.
„Matome tokį svarbų reiškinį, kaip gyventojų skaičiaus didėjimą. Vilniuje po 10 tūkst. gyventojų per metus. Jei imigrantai ir neperka būsto, jiems reikia kažkur gyventi ir jį nuomoje. Be to, mūsų ekonomika atsparesnė sukrėtimams nei kaimyninėse valstybėse. Estijoje trečius metus iš eilės matome nuosmukį, pramonės apimtys nukritę į 2019 m, vartotojų lūkesčiai vieni žemiausių ES. Ten pasiektas toks streso lygis, kad vystytojai neturi kitos išeities, tik mažinti kainas. Lietuvoje vystytojai „išsisuko“ nemažindami kainos, bet siūlydami pridėtinę vertę – parkavimo vietas, įrengimą, sandėliukus. Tai rodo, kad parduoti daug sudėtingiau, tačiau stresas ne toks, kad siūlytum nuolaidą“, – dėlioja N. Mačiulis ir sako, kad nuolaidos nesukuria paklausos.
Švedijoje kainos krito 15 proc., tačiau sandorių nepadaugėjo. Tai pakankamai įdomus reiškinys būsto rinkoje.
„Kylančios kainos sukuria didesnę paklausą, kas sukuria baimę, kad nespėsiu, nors tai nėra racionalu. Kai pinga visi vėl išsigąsta ir laukia, kad gal toliau pigs ir pirkėjus atbaido. Dėl to vystytojai visomis jėgomis stengiasi nemažinti kainos. Tai ir matome Lietuvoje“, – dėlioja N. Mačiulis ir pabrėžia, kad visgi pagrindinės priežastys kitos – nedarbo lygis žemas, atlyginimai kyla, vartotojų pasitikėjimo indeksas vienas didžiausių ES.
Tačiau, iš kitos pusės, dabar pagrindiniai NT pirkėjai žmonės, kurie perka pirmąjį būstą. Perkančių nuomai, ar tokių, kurie tiki, jo po kelių metų parduos brangiau, nedaug.
„Kalbant apie tai, kur investuojama vietoj būsto nuomai, tai galime matyti ir anekdotinių pavyzdžių. Pavyzdžiui, perka būstą Ispanijoje. Tačiau nėra masinio pirkimo užsienyje. Esant tokioms palūkanų normoms, nekilnojamas turtas kaip turto klasė nepatraukli. Patraukliau akcijos, obligacijos“, – dėlioja N. Mačiulis ir sako, kad investicinė sąskaita galbūt pakeis mentalitetą, nes iki šiol vidutinio lietuvio investicija buvo NT. Tačiau niekas neužtikrina stabilios grąžos. Ispanijoje NT dabar pigesnis nei 2008 m. iki krizės. Suklydus gali tekti laukti daugiau kaip dešimt metų vien tam, kad susigrąžintum įdėtus pinigus.