Viešoje erdvėje pasirodė nuogąstavimų, kad tokio sprendimo neišvengiamos pasekmės – didesnės degalų kainos, o kartu – rizikos dėl dyzelino kokybės šaltuoju periodu. Apie tai portalo Delfi laidoje „Atviros durys“ diskutavo Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis, degalus gaminančios „Orlen Lietuva“ technologijos direktorius Vilius Šemeta, degalinių tinklo „Viada“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius, Lietuvos biodegalų asociacijos narys Jurgis Polujanskas ir vežėjų asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.
Kaip diskusijų laidoje teigė viceministras, Lietuva pagal Europos Sąjungos direktyvas yra įsipareigojusi iki 2020 m. pabaigos pasiekti, kad transporto sektoriuje būtų naudojama 10 proc. atsinaujinančių išteklių. Kaip rodo statistikos duomenys, pernai tokia dalis sudarė dar tik 4,3 proc.
Įspėja, kad gali kilti problemų
„Ir anksčiau į dyzeliną buvo įmaišoma biodegalų dalis, tačiau tik šiltuoju laikotarpiu. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus sprendimą, kad įstatymas turi būti įgyvendinamas visus metus, šiemet biodegalų maišymas į dyzeliną vyks ir žiemos laikotarpiu“, – situaciją nupasakojo R. Kėvelaitis.
Degalus gaminančios „Orlen Lietuva“ atstovas V. Šemeta pridėjo, kad bendrovė laikysis teisės aktuose numatytų įsipareigojimų, tačiau kelia klausimą dėl maišomų biodegalų kokybės – ar šie atitinka kokybės standartus, t. y ar dyzelinas bus kokybiškas – neužšals ir neprivirs bėdos vairuotojams žiemą.
„Arktinio dyzelino savybės yra daug aukštesnės ir sumaišius su biodegalais kokybė nebeatitinka aukštų standartų. Jei automobilyje dyzelinas bus stovėjęs keletą savaičių ir paspaus šaltukas, yra tikimybė, kad transporto priemonė neužsives. Kas tuomet bus atsakingas?“ – retoriškai klausė laidos dalyvis.
V. Šemeta pridėjo, kad „Orlen Lietuva“ biodegalų pati negamina, o juos perka rinkoje. Pasak degalų gamintojo atstovo, rinkoje tiesiog nėra tokių priedų, kurie paverstų degalus tinkamus arktinėms sąlygoms. Teigia, kad jie atitinka aukštus standartus
Laidoje dalyvavęs Lietuvos biodegalų asociacijos narys J. Polujanskas savo ruožtu tikino, kad tai, jog vieną dieną reikės biodegalų įmaišyti į dyzeliną, nebuvo niekam paslaptis, tai žinojo visa industrija, ir jau ilgus metus.
„Tiesiog galiojo išimtis, kuri kažkada turėjo būti panaikinta. Kai atėjo laikas ją panaikinti, biodegalų standartai buvo dar labiau sugriežtinti. Tai mums, kaip gamintojams, nebuvo problema, nes gamindavome ir žiemą – kai nebuvo reikalinga įmaišyti į degalus Lietuvoje, biodegalus eksportuodavome į Skandinaviją, kur klimatas dar atšiauresnis. Šiandien mūsų gaminamas produktas atitinka standartų reikalavimus – ne tik lietuviškus, bet ir skandinaviškus“, – abejones dėl biodegalų tinkamumo įmaišyti į žiemai skirtą dyzeliną pakomentavo pašnekovas.
Degalinių tinklo atstovas: baisiausias scenarijus – nekokybiški degalai
Degalinių tinklo „Viada“ vadovas L. Karlavičius teigė, kad degalinių tinklams itin svarbu užtikrinti gerą degalų kokybę, todėl degalinėms taip pat labai svarbu, kad vartotojams parduodamų degalų kokybė nekeltų sunkumų ar rizikų pirkėjams.
„Baisiausias scenarijus būtų toks, kad transportas sustotų dėl nekokybiškų degalų, – kalbėjo jis. – Šios pozicijos laikydamiesi stengiamės bendrauti tiek su tiekėju, šiuo atveju – „Orlen Lietuva“, tiek su biodegalų tiekėjais. Jei matome, kad standartas yra užtikrintas, drąsiai siūlome produktą pirkėjams“, – tęsė diskusijos dalyvis.
L. Karlavičius taip pat pridėjo, kad visgi tai, jog į dyzeliną žiemos sezonu įmaišoma biodegalų, gali šiek tiek kilstelėti šios prekės kainą.
Tikina, kad transporto priemonės užsives
Pasiteiravus viceministro R. Kėvelaičio, ar įmanoma žiemą užtikrinti dyzelinio kokybę, į jį įmaišius biodegalų, ministerijos atstovas teigė, kad pernai biodegalų kokybės standartas buvo dar labiau sugriežtintas.
„Būtent tą padarius Lietuva priartėjo prie to standarto, kurio laikomasi tokį patį ar dar atšiauresnį klimatą turinčiose valstybėse, pavyzdžiui, Švedijoje. Taigi iš esmės matome, kad, įgyvendinant nustatytus standartus, degalų kokybė turi būti užtikrinta“, – tikino jis. Kartu viceministras pridėjo, kad reikalavimas įmaišyti 7 proc. biodegalų į dyzeliną nėra toks didelis.
Biodegalų gamintojų atstovas J. Polujanskas pripažino, kad biodegalų įmaišymas didina galutinę degalų kainą, tačiau, pasak jo, tai kaina, kurią turime mokėti už planetos gelbėjimą. Kartu jis paminėjo, kad toks reikalavimas gali prisidėti prie 0,5–1 ct/l kainos padidėjimo.
„Konkurencija tarp degalinių tinklų yra tokia didžiulė, kad tą pačią dieną litro dyzelino kaina, priklausomai nuo tinklo degalinių vietos, gali skirtis iki 20 ct. Taigi, jei degalai ir pabrangs dėl to, kad žiemą bus įmaišoma biodegalų, tai paskęs degalinių konkurencinėje kovoje“, – savo pastebėjimais dalijosi jis, norėdamas pabrėžti, kad kainos augimas nėra toks reikšmingas.
Trūksta poveikio ekonomikai vertinimo
Vežėjų interesams atstovaujančios „Linavos“ atstovas T. Garuolis teigė, kad šiuo atveju labiausiai pasigenda poveikio ekonomikai vertinimo.
„Mūsų duomenimis, kainos augimas gali būti ne apie 1 ct už litrą dyzelino, o 5 ct. O tai turėtų didelį poveikį mūsų rinkai. Vežėjams ir taip dabar susideda daug nepalankių faktorių. Visi elementai, kurie mažina verslo konkurencingumą, mažintų Lietuvos, kaip vietos užsiimti transporto verslu, patrauklumą“, – diskusijoje savo požiūriu dalijosi jis.
Prabilęs apie degalų, į kuriuos įmaišoma biodegalų, kokybę, T. Garuolis teigia bendraujantis su vežėjais iš Švedijos ir tokių nusiskundimų yra tekę girdėti.
„Turint omeny šį sprendimą, turėjo būti padarytas vertinimas ekonomikai: kokią įtaką biodegalų įmaišymas turės degalų pardavimui, akcizui, kaip paveiks transporto sektoriaus konkurencingumą. Mes jau šiandien matome įmonių, darbuotojų mažėjimą, ypač kalbant apie mažas įmones. Todėl tokius pasikeitimus reikėtų nuosekliai ir atidžiai įvertinti ekonomikos ir viešųjų finansų kontekste“, – kalbėjo jis.
J. Polujanskas mato, kad prievolė ir žiemos metu į dyzeliną įmaišyti biodegalų turės ne tik neigiamų pasekmių: bus mažiau importuojama rusiškos naftos, daugiau perdirbama vietinių grūdų, iš kurių gaminami biodegalai, taigi daugiau uždirbs ir ūkininkai.
Degalinių tinklo „Viada“ vadovas L. Karlavičius taip pat pasisakė ir apie tranzitinį degalų pirkimą, kuriam neigiamą poveikį gali padaryti kainos augimas.
„Turime turėti omeny, kad, jei išauginsime parduodamo litro kainą, tai prarasime pranašumą prieš tokias šalis kaip Lenkija ar Latvija. Vežėjams labai svarbios net ir cento dalys, nes perkama milijonai litrų, todėl, išaugus kainai, vežėjai pasirinks tą šalį, kuri pasiūlys palankesnę kainodarą. Praradus konkurencingumą degalinių tinklams būtų suduotas smūgis. Be to, valstybė turi galvoti, kaip pardavimą išlaikyti šalyje, nes kiekvienas parduotas litras turi dalį akcizo, o tai labai svarbus elementas kalbant apie viešuosius finansus“, – teigė jis.