Tai politiko sugrįžimas į pareigas, kurias jis jau ėjo 2008-2012 m. Dar prieš priesaiką K. Starkevičius kalbėjo, kad „sieks atsiimti ministeriją iš valdininkų“.
Laidoje „Verslo požiūris“ kalbamės kaip tai vyks, ar bus atleidinėjami žmonės, kam bus perskirstoma parama ir kokie konkretūs pakeitimai jau numatyti šiai trumpai kadencijai.
„100 dienų tai ne maratonas, o sprintas, tačiau su situacija jau buvau susipažinęs ir manau, kad per šį laiką bus pokyčių. Mano žinutė aiški – reikia atstatyti kaimo žmonių pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. Dabar galime drąsiai pasakyti, kad ūkininkai baudžiauninkai, o valdininkai dvarininkai. Gal ir žiauriai pasakyta, bet norėtųsi, kad atsirastų bendradarbiavimas ir valdininkai taptų konsultantais, patarėjais, o ne draudėjais ir baudėjais“, – sako K. Starkevičius.
Jis pastebi, kad dabar kai kuriose tarnybose – Nacionalinėje mokėjimo tarnyboje, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir Augalų apsaugos tarnyboje – sukurta sistema pagal kurią ne įspėjama, patariama, o baudžiama. Valdininkai skatinami jei atlieka daug patikrų, randa daug pažeidimų. Tai nėra geras dalykas. Pavyzdžiui, policija pakeitė požiūrį.
„Tokia painiava nutinka dėl išaugusios biurokratijos ir perdėtų reikalavimų, nors tų reikalavimų nėra ES direktyvose. Taip diskredituojama pati ES“, – tikina K. Starkevičius ir pateikia pavyzdžius.
Pavyzdžiui, ūkininkas gavo ES paramą ir įsigijo laistymo įrangą laistyti bulvėms. Taip parašyta paraiškoje. Tačiau laistyti burokėlių ir bulvių jis jau negali, nes paraiškoje parašyta, kad įranga skirta tik bulvėms.
„Kita svarbi problema – kaime vyksta kartų kaita ir žmonės kviečia grįžti vaikus, kurie čia patenka į spąstus. Gauna paramą kaip jaunasis ūkininkas, sėkmingai dirba ir paaiškėja, kad tėvo kieme negali stovėti jaunojo ūkininko technika ir prasideda baudų karuselė. Turime bėdų su pieno ūkiais, tačiau dalis jau nenori imti antros dalies paramos, nes, tarkime, naujai pirktų karvių negalima laikyti sename tvarte. Tai jokie ES reikalavimai, o mūsų“, – aiškina K. Starkevičius ir mano, kad reikia ieškoti pažeidimų ūkiuose, kurie potencialiai gali būti pažeidimai, o ne normaliuose stipriuose ūkiuose.
Kalbant apie ūkininkus ir pieno ūkį vien dėl biurokratinės tvarkos sektorius koncentruojasi ir kuriasi vis daugiau mega ūkių.
„Ūkininkai man rodė tarnybų žinutes, pagal kurias ūkininkas turi tapti „chemiku“ ir apskaičiuoti, kiek veikliosios medžiagos sunaudojo viename ar kitame lauke. Bus nuolatinės klaidos ir žmonės gyvens baimėje. Ar tai ne mažų ir vidutinių ūkių naikinimas? Didieji pasisamdys specialistus. Žmonės varomi mokėti konsultantams, nors valstybė turi puikių specialistų“, – piktinasi K. Starkevičius ir tikina, kad šie pertekliniai reikalavimai bus panaikinti.
Tačiau ministras tikina, kad mažinant biurokratiją ministerijoje „galvos neskraidys“, tiesiog vietoj keturių viceministrų liks du.
Į klausimą ar Aušrys Macijauskas, buvęs viceministras, kartu su K. Starkevičiumi dalyvavo keliuose susitikimuose, tačiau ministras patikino, kad nors ir norėtų, kad A. Macijauskas ateitų dirbti į ministeriją, to nebus.
Kalbėdamas apie ministerijai pavaldžias institucijas, K. Starkevičius sakė, jog ten daug susietų asmenų ir ji išsikerojo nuo 2014 m. Ministrai keitėsi, tačiau niekas tuo neužsiėmė, nors valdininkai tik stengėsi viską griežtinti.
„Kalbant apie korupciją, niekas nenešioja vokelių. Tiesiog sukuriama sistema, kurioje įsigalioja perdėti reikalavimai ir tada prisireikia konsultacinių kompanijų, kurių savininkai susieti su valdininkais giminystės ryšiais. Visur reikia mokėti. Siunčiu aiškią žinutę, kad sistema bus supaprastinta, ką padarėme kai dirbome Energetikos komitete. Sukūrėme katalogą su unifikuotomis kainomis“, – dėlioja K. Starkevičius ir žada, kad spalio 1 d. pagal šią sistemą jau bus pirmieji šaukimai.
K. Starkevičius sako, kad vienas iš jo pagrindinių tikslų – sutarti su politiniais oponentais ir sutarti aiškią strategiją dėl kaimo ateities. Pradžioje reikia sutikslinti ir supaprastinti deklaravimo taisykles.
„Norėčiau dar pasirašyti įsakymą dėl naujos deklaravimo tvarkos“, – sako K. Starkevičius ir sako, kad dėl čia padarytų klaidų žemdirbiai prarado pakankamai daug lėšų. Pavyzdžiui, prasidėjus karui Ukrainoje ES leido nesilaikyti kai kurių reikalavimų, nes reikėjo apsirūpinti maistu. Mes vis tiek reikalavome 5 proc. pūdymo. Tai reiškia, kad tiesiog nedirbome 5 proc. savo žemės. Tai, skaičiuojant pinigais, prarasta iki 100 mln. eurų. Kitas niuansas – pavyzdžiui, pernai turėjome 6 savaites išlaikyti žaliąjį pūdymą, o sėti pradėjome spalio 1 d. ir laukai, nors gamta sakė kitaip. Dabar tuose laukuose kuliame tona kviečių mažiau. Tai keli šimtai tūkstančių tonų grūdų.
„Tai buvo tarsi kolūkmetis, kai buvo reguliuojama iki kurios datos pasėti, silosą pagaminti. ES to nereikalavo, mes patys susigalvojome tokias schemas ir patys sau pasiskyrėme“, – aiškina K. Starkevičius ir sako, kad, pavyzdžiui, ūkininkas deklaruoja, jog užsiima bearimine žemdirbyste, tačiau jei turi gyvulių mėšlą laukuose privalo užarti.
„Socialiniai tinklai lūžta. Man pasakojama apie panašius dalykus“, – dėsto K. Starkevičius.
