Viliasi, kad į praeitį nebesugrįšime
Kalbėdamas apie Vakarų reakciją į padėtį Ukrainoje, R. Valiūnas sako bijantis kontraversiškos situacijos, kai didžiųjų valstybių lyderiai tiesiog pripras prie karo. Pasak jo, visi norime, kad Ukrainoje kuo greičiau įsivyrautų taika ir būtų nutrauktos nekaltų žmonių žūtys. Kita vertus, jeigu Ukraina per anksti sudarys susitarimą su Rusija, karas pasibaigs tik laikinai. Todėl pašnekovas tikisi, kad Vakarų valstybės negrįš prie padėties, buvusios iki karo.
„Jei Ukraina kausis iki galo ir išstums Rusijos kareivius iš savo teritorijos, Rusijoje gali prasidėti tokie geopolitiniai procesai, kaip, pavyzdžiui, kai kurių šalies dalių atsiskyrimas. Mums geriau, kad Rusija suskiltų ir kad tokios jos galybės nebeliktų. Lietuva šiuo atveju negali nieko padaryti, bet neatšaukdamos sankcijų Vakarų valstybės gali šiems procesams labai padėti“, – kalba Delfi TV laidos svečias.
Pašnekovas tiki, kad visos Rusijai įvestos sankcijos turėtų būti taikomos pilna apimtimi. Tiesa, tam, kad Europos šalys galėtų sumokėti už dujas, kol kas ne visi Rusijos bankai yra atjungti ir nuo SWIFT sistemos. R. Valiūno teigimu, šioje situacijoje mums gali pasirodyti keista Vokietijos ar Nyderlandų pozicija. Tačiau jie, pasak teisininko, gyvena kitokiame pasaulyje, nes karas jiems atrodo tolimas.
„Ar galime pasiekti, kad sankcijos būtų totalinės ir Rusijai nebebūtų kur dingti? Sankcijų nebe tiek daug ir liko – reikėtų pilnai sustabdyti dujų ir naftos importą. Lietuvai kalbėti lengviau, nes seniai esame atskirti nuo kanalų, turime terminalą ir perkame bei perdirbame naftą Biržuose.
Tačiau Vokietijai ar Nyderlandams sunkiau. Visgi jų smerkti nereikėtų. (...) Verčiau derėtų spausti Vakarų sąjungininkus ir įtikinti, jog tai svarbu geresnės Europos ateičiai ir kad ateityje tiems patiems olandams nereikėtų išleisti žymiai daugiau pinigų Lietuvos apsaugai“, – „Verslo požiūryje“ teigia Investuotojų Forumo valdybos pirmininkas. Jis priduria, kad dar prieš mėnesį negalėjome pagalvoti, jog Vakarų pasaulis Rusijos atžvilgiu gali taip pasikeisti.
Apie Ukrainos atstatymą galvoti reikia jau dabar
R. Valiūnas tikisi, kad karas pasibaigs Rusijos išstūmimu iš Ukrainos ir šios šalies atstatymu. Kol kas ateities įvykius prognozuoti sunku. Tačiau jis mano, kad antrojoje šių metų pusėje karas bus nutrauktas ir jau neginkluoto konflikto forma bus sprendžiami klausimai, kas Ukrainoje vyks toliau.
„Viena vertus, šalį bus nelengva atstatyti. Kita vertus, verslams atsivers daug galimybių ir pamatysime, kaip Vakarų kompanijos bandys įsitvirtinti Ukrainoje. Tam jie naudosis ir savo vyriausybių, ir ES lėšomis. (...) Lietuvos verslams, atsižvelgiant į gražius tarpusavio santykius, ukrainiečiai bus palankūs. Klausimas tik kiek lietuviai bus pajėgūs tai išnaudoti, nes Ukraina yra labai didelė šalis, o Lietuvos verslas mažas“, – dėsto pašnekovas.
Tuo tarpu laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, kaip Rusijoje veikiančios įmonės gali palikti šios šalies rinką, teisininkas teigia, kad yra keletas išėjimo būdų. Pirmasis yra bendrovę parduoti, tačiau šiuo metu joks Lietuvos ir Vakarų verslas negali tikėtis padorios kainos. Antrasis yra tiesiog palikti verslą, bet jį veikiausiai nacionalizuotų ir išnaudotų Rusijos valdžia. Trečiasis variantas yra bandyti panaudoti įrangą ar ją išgabenti, tačiau dabartinėmis sąlygomis to nebūtų įmanoma padaryti.
„Kai smerkiame verslus, kurie delsia priimti sprendimą, nesusimąstome, kad situacija nėra tokia paprasta. Žmonės, kurie nėra kūrę verslų, kartais mato labai paprastus sprendimus. Siūlau įmones skatinti atsisakyti bet kokios pagalbos Rusijos režimui. Tačiau neskubėkime jų mušti ir daužyti labiau negu reikia. Mums reikia ne susipriešinimo, o kiek galime gyventi kartu ir vieni kitus mylėdami“, – Delfi TV eteryje pažymi Investuotojų Forumo valdybos pirmininkas.
Sukčiavimas problemos nesprendžia
Laidos svečias sako, kad sunku atsakyti, koks pasirinkimas yra moraliai geriausias. Net ir verslo pardavimas gali reikšti, kad jis atsidurs oligarchų rankose. Be to, dėl Rusijos apribojimų nebūtų galima išsivežti ir pardavus įmonę gautų pinigų. „Situacija labai sudėtinga. Kaip lietuvių liaudies pasakoje – suksi į kairę – galvą nukirs, josi tiesiai – ausis nukapos, o pasukus į dešinę ir vėl nutiks kažkas blogo.“
„Verslo požiūrio“ vedėjai paklausus apie tai, kaip derėtų pasielgti Lietuvoje veikiančioms užsienio kapitalo įmonėms, kurių motininės bendrovės nusprendė neišeiti iš Rusijos, R. Valiūnas pastebi, kad ši padėtis panaši į pasirinkimus, kuriuos turi priimti ir Lietuvos verslai, norintys palikti šios šalies rinką. Išeiti iš darbo ar nuspręsti uždaryti verslą yra sudėtinga moralinė dilema, kurią turėtų priimti kiekvienas besirenkantis savo kelią.
Be to, teisininkas pasakoja, kad nesąžiningos įmonės gali rasti ir paprastesnių problemos sprendimo būdų. Tokie verslai gali parduoti Rusijoje turimas akcijas su galimybe jas atpirkti po tam tikro laiko, pavyzdžiui, pasibaigus karui, už iš anksto sutartyje nustatytą sumą. Tiesa, tai sunkiau padaryti tokių sandėrių nuslėpti negalinčioms stambioms korporacijoms.
„Ar norėtume, kad vietoj to, jog įmonės pasakytų, su kokiomis problemomis susiduria, jos elgtųsi nesąžiningai? Tokia situacija būtų apgailėtina, o šie žmonės nusipelnytų visuomenės ir darbuotojų pasmerkimo. Be to, yla visada išlenda iš maišo“, – Delfi TV studijoje tikina R. Valiūnas.
Nesiūlo užverti durų verslui
„Verslo požiūryje“ prakalbus apie Baltarusijos ir Rusijos verslų atėjimą į Lietuvą, pašnekovas sako, kad tokios galimybės atmesti nereikia, tačiau svarbu būti atsargiems. Jo atstovaujama advokatų kontora taip pat neseniai priėmė sprendimą dėl šių priežasčių atsisakyti 7 didelių klientų. Šis atsisakymas turės gana ženklią įtaką, tačiau pagal priimtas taisykles buvo nuspręsta, jog kiekvienas baltarusiško ar rusiško kapitalo verslas bus itin nuodugniai įvertinamas. Klientais šių šalių įmonės galės tapti tik tuo atveju, jei akivaizdžiai bus išreiškusios antiputiniškas pažiūras.
R. Valiūnas teigia, kad kiek lengviau yra įvertinti ir surinkti informaciją apie baltarusiškus verslus. Sudėtingesnė situacija yra su Rusija. Daug žmonių smegenys šioje šalyje yra tarsi išplautos. Tačiau kategoriškai nepriimti ir uždegti raudonos šviesos baltarusių ir rusų verslams negalima.
„Kitaip šių valstybių kapitalo įmonės nuvažiuoja į Suomiją, Lenkiją ar Latviją ir ten kuria darbo vietas bei generuoja pinigus. Turime būti atsargūs, bet kartu žiūrėti ir tai, kas geriausia Lietuvai. O mūsų šaliai geriausia kurti darbo vietas, gauti daugiau pinigų į biudžetą bei stiprinti saugumą. Tikiu, kad didžioji Lietuvos verslų dalis sutinka mokėti daugiau mokesčių vardan saugumo. Verslas galbūt net geriau nei politikai supranta, kas yra saugumas“, – kalba teisininkas.
Jis taip pat pažymi, kad nors karas Ukrainoje vyksta jau keturias savaites, kol kas tai per trumpas laikas spręsti apie bendrą padėtį. Tačiau jis pastebi, kad dauguma užsienio investicinių projektų Lietuvoje šiuo metu yra sustoję.
„Kaip niekada svarbu stengtis ir daryti viską, kad šie projektai būtų nuimti nuo stabdžių ir ateitų į Lietuvą. Priešingu atveju turėsime bėdų, nes daug biudžeto pinigų išleista kitiems tikslams, pavyzdžiui, Ukrainai ar COVID-19. Daug verslų gali nukraujuoti“ – Delfi TV laidoje komentuoja Investuotojų forumo valdybos pirmininkas.