Agnė Vaitkevičienė: jei esi lyderė, dažnai sulauki kritikos, kad tavo ambicijos neatspindi tradicinio moters vaidmens visuomenėje

Biotechnologijų mokslininkė ir verslininkė Agnė Vaitkevičienė mokslo rezultatą pavertusi produktu. Interviu metu A.Vaitkevičienė dalijasi, su kokiais iššūkiais tenka susidurti komercializuojant biotechnologinius produktus, kaip sekasi darbą suderinti su šeima bei kodėl Lietuvoje iki šiol moterys rečiau imasi lyderystės net ir sektoriuje, kuriame jų yra didesnis skaičius nei vyrų.

Šiuo metu mokslininkė vadovauja JAV kapitalo biotechnologijų įmonei „Memel Biotech“, netrukus atsidarysiančiai savo gamyklą Klaipėdoje.

Laboratorijose bus vystomi ir gaminami biotechnologiniai produktai, skirti personalizuotai medicinai. Lietuvoje tai bus pirmoji įmonė, galinti pagaminti tokious preparatus klinikiniams tyrimams.

– Kuo jus žavi biotechnologijų pasaulis?

– Biotechnologijų sritis yra didelių pokyčių erdvė visai visuomenei – man visada buvo svarbu tai, kas sukuria didelę pridėtinę vertę ir ženkliai prisideda prie žmonių gyvenimo kokybės gerinimo.

Tai vienas iš sektorių, kuris nenumaldomai tobulėja, nuolat keičiasi ir auga. Šiandien būti mokslininku nebūtinai reiškia dirbti tik akademinėje aplinkoje. Nuo studijų laikų sukau keliu, ieškodama, kaip mokslinę veiklą pritaikyti praktiškai prisidedant prie naujų pokyčių tiek mokslo, tiek verslo srityje. Prisidėti prie kuriamų naujausių technologijų perdavimo į medicinos praktiką iki šiol yra mano ilgametis tikslas.

– Su kokiais iššūkiais tenka susidurti profesiniame kelyje?

– Biotechnologijų sektorius per pastarąjį dešimtmetį labai stipriai pasikeitė. Ištobulėjo ne tik darbo galimybės, tačiau ir požiūris, verslo kūrimo perspektyvos, bendradarbiavimo prasmė.

Lietuva apskritai būdama maža valstybė turi tikrai stiprius mokslininkus, dažnai atkreipiančius ir užsienio dėmesį. Iššūkių, kaip ir visose srityse, aišku, yra neišvengiama. Nors biotechnologijų sektorius pastaruoju metu pabrėžiamas kaip viena iš svarbiausių valstybės krypčių, tačiau dar vis susiduriama su nenuosekliu finansavimu, aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumu, nemenka biurokratine našta.

Mūsų visų bendras tikslas yra dar labiau stiprinti biotechnologijų sektorių Lietuvoje. Personalizuota medicina yra tik viena iš sričių. Siekdami sukurti ką nors inovatyvaus turime bendradarbiauti tiek su akademija, tiek su verslu Lietuvoje ir užsienyje, jungti idėjas bei ieškoti sprendimų.

– Esate Lietuvos biotechnologijų asociacijos „LithuaniaBIO“ viceprezidentė, taip pat viena iš sektoriaus lyderių, „Cureline Baltic“ vykdomoji direktorė. Ne paslaptis, kad dar vis gajūs lyčių stereotipai sukelia iššūkius moterims pasiekti aukščiausių postų. Kokį požiūrį jaučiate iš aplinkinių?

– Lyčių stereotipai, greičiausiai, yra neišvengiami visose srityse. Nepaisant to, kad biotechnologijos yra viena iš tų retų aukštųjų technologijų sričių, kurioje moterų aukštąjį išsilavinimą įgyja daugiau nei vyrų, tačiau vadovaujančiose pozicijose jų yra mažuma. Ir čia, deja, yra visos Lietuvos problema.

Dabartinė auganti karta jau ir pati iš savęs formuoja kitokį moters ir vyro vaidmens visuomenėje požiūrį. Tačiau anksčiau gimusios moterys į besikeičiančio pasaulio traukinį įšoko jau atsinešusios visą suformuotą mąstymą, kad vyrai gali turėti didelių ambicijų, o mums turėtų rūpėti truputį žemiškesni dalykai – ramus darbas, vaikai, namai. Jei tu esi moteris lyderė, dažnai susilauki kritikos, kad tavo ambicijos neatspindi tradicinio moters vaidmens visuomenėje.

– Jūs pati esate viena iš „Women in Biotech“ platformos idėjos autorių. Kaip keičiasi jaunų profesionalių požiūris į lyderystę?

– Taip, įkūrėme 2020 metais – kaip platformą diskusijoms su augančiomis mokslininkėmis, dalintis žiniomis apie startuolių ekosistemą, lyderiavimo užkulisius.

Norėdami keisti nusistovėjusias normas bei mąstymą turime patys motyvuoti jaunas merginas imtis lyderystės, įkvėpti ir mentorystės pagalba dalintis tarpusavio patirtimis.

Tuo metu, 2020 metais, moterų vadovių tarp gyvybės mokslų srityje veikiančių įmonių Lietuvoje buvo mažiau nei 3 proc., nors visame sektoriuje įdarbinta daugiau nei pusė moterų – 57 proc.

Su kiekvienais metais jaučiame, kad visuomenėje keičiasi požiūris į moteris kaip vadoves, lyderė nebėra naujiena, tačiau reikia laiko, kad galutinai sugriautume visus stereotipus. Dabartinės jaunosios kartos atstovės taip pat vis labiau nebijo prisiimti atsakomybės, tvirtai išsako savo nuomonę ir kovoja už savo įsitikinimus.

– Esate ne tik mokslininkė, verslininkė, bet ir trijų vaikų mama. Kaip sekasi suderinti visą šeimyninę rutiną su darbu? Kokie kyla didžiausi iššūkiai?

– Pripažinsiu, pritrūksta kelių valandų paroje, tačiau ilgainiui išmoksti laiką paskirstyti kiek įmanoma labiau proporcingai. Aš nuo vaikystės buvau aktyvi, užsiimdavau ne viena veikla, tad išmokau derinti, planuoti savo laiką.

Labai džiaugiuosi, kad ir patiems vaikams yra įdomi mano veikla, biologija ir bendrai STEM mokslas. Nuo mažens jau kalbėdavomės ir mokėmės žmogaus organų pavadinimus, imuninės sistemos paskirtį ir kovą su virusais, bakterijomis. Vaikų noras nuo mažens mokytis, suprasti, kaip viskas vyksta, tik dar labiau prisidėdavo ir prie mano pačios motyvacijos tobulėti biotechnologijų srityje.

– O kaip su laiku sau – ar jo lieka? Geram poilsiui, ramiam savaitgaliui ar atsiversti knygą, nuveikti kokią kitą laisvalaikio veiklą?

– Laiko tik sau, pripažinsiu, lieka labai mažai. Kai nedirbu, nevedu paskaitų universitete, stengiuosi maksimaliai praleisti laiką su šeima. Pas mus namuose beveik neegzistuoja toks dalykas, kaip tyla. Visi labai mylime muziką, tad gyvo garso koncertai, galima sakyti, įprastas mūsų vakaras. Namuose nuolat skamba muzika, vyksta pasirodymai, spektakliai.

Taip pat labai daug laiko leidžiame gamtoje. Jei tik geras oras, ūkininkaujame, išsiruošiame į žygius ar su vaikais tyrinėjame augalus, gyvūnus.

– Ar tai ir yra laikas, kai jūs pailsite, perkraunate savo jėgas? Pastaruoju metu daug kalbama apie perdegimą. Iš kur jūs semiatės energijos visoms veikloms?

– Būtent laikas su šeima man yra pats svarbiausias ir leidžiantis atitrūkti nuo darbų, jį stengiuosi išnaudoti maksimaliai.

Perdegimų savo nuolatinėje veikloje tikrai neišvengiu. Visame veiklų ir darbų kratiny turiu vieną taisyklę – savaitgalis yra skirtas laikui su šeima ir savimi. Tai man padeda pasikrauti naujai darbo savaitei.

Labai svarbu kalbėti apie tai, kaip jautiesi. Aš stengiuosi atvirauti ir neslepiu, jei man sunku ar esu pavargusi. Tokiu būdu tavo artimieji ar net kolegos darbe paskatina pasidaryti pertraukėlę. Emocinė sveikata tiesiogiai koreliuoja su tavo sėkme, tad svarbu kalbėti apie tai, kas skauda ar sunku, neužsidaryti savyje.

– Kas jus įkvepia kiekvieną dieną siekti savo užsibrėžtų tikslų?

– Mane labiausiai įkvepia pats mokslas. Ypač inovatyvios naujos technologijos. Stengiuosi ir komandą užburti degti noru šias technologijas perkelti į praktiką. Biotechnologijų mokslas ir apskritai mokslas yra pilnas inovacijų, neįprastų sprendimų tiek medicinos, tiek ir kitose srityse – pramonėje, aplinkosaugoje, maiste ar žemės ūkyje. Pradėjęs šią veiklą lieki užburtas visam laikui.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „Interviu su vadovu“ dalis. Ciklas skirtas skaitytoją supažindinti su įvairių įmonių lyderiais, atskleisti juos kaip asmenybes. Ankstesnį ciklo straipsnį galite perskaityti ČIA.