„Čia ir dabar“
Viena dažniausiai įvardijamų priežasčių, kodėl vadovai nedėkoja savo darbuotojams, – laiko stoka, sako tyrimą užsakiusios darbuotojų naudų platformos MELP vadovas Vidmantas Šiugždinis.
„Ačiū yra stipriausias, kai teikiamas „čia ir dabar“. Pripažinimas, gautas greitai po gerai atlikto darbo ar sėkmingai įgyvendinto projekto, turi didesnę vertę. Tačiau neretai nutinka taip, kad vadovas pamato arba sužino apie darbuotojo puikiai atliktą darbą vėliau, o kolegos, kuriam reikia padėkoti, tiesiog nebūna šalia. Skirti laiko surasti reikiamą kontaktą, ypač didesnėje organizacijoje, gali būti sudėtinga. Todėl vadovai dažniau naudojasi proga padėkoti kolegai per įmonės renginius nei asmeniškai“, – komentuoja V. Šiugždinis.
Tačiau, anot jo, yra ir kitų motyvų. Vienas jų – aukščiausio lygio vadovai patys retai gauna asmeninę padėką, todėl nelaiko jos svarbiu motyvacijos įrankiu. Be to, jie dažnai yra linkę sutelkti dėmesį į tikslų pasiekimą ir rezultatų gerinimą. Todėl kartais nutinka taip, jog susikoncentruojama į tai, kas nepadaryta, arba tai, ką dar reikia tobulinti.
Visgi, pasak psichologės-psichoterapeutės Linos Bagdonavičienės, nors kritikos pateikimas yra subtilus menas, kurį įvaldžius galima ne tik spręsti problemas, bet ir motyvuoti darbuotojus, nuolatinis darbuotojų kritikavimas gali turėti neigiamos įtakos.
„Kai vadovai tik kritikuoja, tačiau pamiršta padėkoti už gerai atliktą darbą, toks jų elgesys darbuotojams gali sukelti psichologinį stresą ir sumažinti jų pasitikėjimą lyderiais. O štai žodinis pripažinimas turi reikšmingą poveikį darbuotojo emocinei būsenai ir savivertei. Tie, kurie jaučiasi įvertinti, dažnai yra produktyvesni, labiau motyvuoti ir yra linkę siekti geresnių rezultatų.“
Padėka – svarbesnė nei pinigai?
V. Šiugždinis atkreipia dėmesį ir į visuomenėje vis dar vyraujantį mitą, jog pripažinimas darbe yra svarbiausias tik Z kartai.
„Visos kartos vertina teigiamą jų darbo bei rezultato pripažinimą, todėl manyti, kad tai svarbu tik jaunuoliams, yra klaidinga. Štai JAV buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta ištirti, kad labiausiai motyvuoja darbuotojus. Organizacijoje įvairaus amžiaus žmonės buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmajai grupei pasiūlyta už gerai atliktą darbą gauti picą, antrajai – 10 JAV dolerių vertės dovanų čekį, trečiajai – žinutę su vadovo padėka. Tyrimo rezultatai parodė, jog labiausiai motyvuota buvo būtent trečioji grupė, – dalijasi MELP vadovas. – Nors ir galime svarstyti, kaip rezultatus paveiktų didesnis piniginis prizas, visgi faktai rodo, jog vadovo žodis yra ypatingai svarus. Ir tai, beje, atsikartoja per skirtingas darbuotojų kartas.“
Psichologė-psichoterapeutė teigia, kad taip yra dėl autoriteto ir įtakos vaidmens. Vadovas darbuotojui yra reikšmingas asmuo, tad ir padėka iš jo turi svarbią reikšmę:
„Padėka iš vadovybės rodo pasitikėjimą ir skatina stipresnį įsipareigojimą darbo vietai. Tiesa, dėkojant svarbu tai daryti už konkrečius darbus, o tam reikalingas aktyvus vadovo įsitraukimas bei įsigilinimas, reikalaujantis papildomo laiko.“
Dėkingumo grandinė
Tačiau ką daryti vadovams, kurie nėra pratę kasdien padėkoti darbuotojams? L. Bagdonavičienė teigia, jog pirmiausia lyderiams reikėtų suprasti, jog reguliariai išreiškiama padėka yra svarbi darbo dalis siekiant geresnių įmonės rezultatų. Tiems, kuriems tai neįprasta, ji rekomenduoja pradėti nuo mažų žingsnių.
„Įtraukite padėkas į komandinius ir asmeninius sutikimus. Jeigu įmonėje organizuojate savaitinius grupinius susitikimus, jų metu skirkite laiko komandos narių pasiekimams paminėti ir už tai padėkoti. Asmeniniuose susitikimuose su darbuotojais atkreipkite dėmesį į jų individualius pasiekimus. Nuoširdus „ačiū“ net už mažiausią darbą motyvuos, o laikui bėgant toks požiūris suformuos dėkingumo kultūrą organizacijoje, kurioje darbuotojai jaučiasi gerai“, – dalinasi psichologė.
V. Šiugždinis akcentuoja, kad norint ugdyti dėkingumą organizacijoje svarbu pradėti nuo savęs, tuomet geru pavyzdžiu galima „užkrėsti“ ir kitus:
„Jei vidurinės grandies vadovui bus padėkojama už gerai atlikta darbą, už vertybių laikymąsi, labiau tikėtina, kad ir jis atkreips dėmesį į tokias situacijas savo pavaldinių tarpe. O šie, tikėtina, sekdami teigiamu pavyzdžiu, dažniau ištars „ačiū“ kolegoms. Taip pat svarbu praplėsti dėkojančiųjų ratą bei suteikti galimybę dėkoti vieni kitiems skaidriu, viešai matomu būdu, nes vien vadovas tiesiog nespės padėkoti visiems, kurie to nusipelnė, o apie dalį situacijų net nesužinos. Svarbus požiūris – už dėkingumo kultūros formavimą esame atsakingi visi.“
Reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas atliktas MELP užsakymu siekiant išsiaiškinti, kaip dažnai šalies gyventojai gauna žodinę padėką iš vadovo, atliktas šių metų rugsėjo mėn. Apklausoje dalyvavo 1008 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
