Dirbtinis intelektas keičia darbo rinką: kokią vietą užims žmogus?

Technologijoms nuolat tobulėjant ir dirbtinio intelekto (DI) taikymo sričiai toliau plečiantis, tiek kritikams, tiek naujovių entuziastams neretai kyla tas pats klausimas – kokią įtaką tai turės darbo rinkai? Ar tikrai galime tikėtis, kad ateityje DI taps darbuotoju, pakeisiančiu 10, 20, o gal net ir 100 žmonių? Ekspertai sutaria – nors DI įrankiai sparčiai tobulėja ir turi nemažai įtakos įvairiems verslams, o tuo pačiu ir darbo rinkai, vis dėlto visiškai jie žmogaus nepakeis. Gal netgi atvirkščiai – padės dirbti greičiau ir efektyviau ar net sukurs naujų darbo vietų.

DI įtaka – visur, bet skirtinga

Kad DI turės įtakos įvairių industrijų verslams, sutinka praktiškai visi, tačiau, kaip pranešime žiniasklaidai teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, advokatas, Technologijų industrijos grupės vadovas Mindaugas Civilka, svarbu atkreipti dėmesį, kad ji tikrai nebus vienoda visur.

„DI revoliucija vienas industrijas paveiks daugiau nei kitas. Pavyzdžiui, manoma, kad DI perims apie 46 proc. administracinių, teisinių darbų, bet tik 6 proc. darbų statybų ir remonto sektoriuje“, – aiškina teisininkas.

DI pritaikomas ir kitose industrijose. Sveikatos sektoriuje jis padeda diagnozuoti ligas, analizuoti tyrimus, teikti telemedicinos paslaugas ar suteikti „antrą nuomonę“, pavyzdžiui, analizuojant rentgeno rezultatus. DI įtaka stebima ir transporto sektoriuje – kuriant automobilius, optimizuojant maršrutus. Paslaugų sektoriuje jau naudojami pokalbių robotai, asmeniniai vertėjai, įvairūs įrankiai klientams aptarnauti. Finansų sektoriuje DI naudojamas rizikoms vertinti, finansiniams scenarijams modeliuoti, pinigų plovimo prevencijos ir klientų pažinimo našumui gerinti.

Internetinės finansavimo platformos „CapitalBox“ marketingo vadovė Viktorija Ratomskė pasakoja, kad nors DI įrankiai jau buvo prieinami ir anksčiau, vis dėlto pats didžiausias bumas prasidėjo tik šiais metais, ir tai palietė daugelį šalių ir industrijų. Jos nuomone, DI sukėlė daug dėmesio, adaptacijos iniciatyvų, bet kartais – ir tuščių vilčių.

„Pagrindinis DI pokytis yra paprastų kasdienių operacijų ir darbų automatizacija, duomenų analizės ir duomenų rinkimo galimybių išplėtimas, lengvesnis vizualinių ir dizaino elementų kūrimas bei lengvesnis idėjų generavimas. Naudojant mokamas DI versijas, galimybės išauga ir atsižvelgiant į duomenų saugumo reikalavimus – galima DI naudoti ir duomenų modeliavimui, prognozėms“, – teigia V. Ratomskė.

Pakeis ar padės?

Prognozuojamas darbo rinkos optimizavimas, pagal preliminarius skaičiavimus, turėtų pakeisti apie 300 mln. darbų, o labiausiai paveikta galėtų būti būtent technologinių darbų rinka. Skaičiuojama, kad jau dabar net apie 96 proc. programinės įrangos inžinierių darbų gali būti automatizuoti. Panaši ateitis laukia ir duomenų analitikų, kurie šiuo metu paklausūs, tačiau poreikį gali užpildyti į „ChatGPT“ panašūs įrankiai.

Manoma, kad DI paveiks ir kitas stabiliomis laikomas profesijas, tokias kaip buhalterių, teisininkų ir net mokytojų. Į dešimtuką patenką ir rinkos tyrėjai, finansų konsultantai, prekiautojai biržose.

Skaičiuojama, kad iki 2027 m. galėtų būti automatizuota net 25 proc. klientų aptarnavimo specialistų funkcijų. Rizika kyla ir kūrybinių industrijų specialistams, dizaineriams, techniniams rašytojams ar žurnalistams – jų darbai galėtų būti bent iš dalies automatizuoti.

Vis dėlto V. Ratomskė teigia, kad šiandien sakyti, jog DI jau keičia darbuotojus, negalima. Tačiau taikant DI paremtus įrankius galima optimizuoti procesus ir taip padėti darbuotojams tapti produktyvesniais ir išvengti žmogiškųjų klaidų.

„Šiandien daugiausia įtakos DI turi pradinio lygio darbams – duomenų suvedimui ir panašiems rankiniams procesams, kuriuos naudojant DI galima lengvai automatizuoti“, – sako V. Ratomskė.

Tiesa, M. Civilka mano, kad technologijų augimas gali sumažinti ne darbuotojų paklausą, o jų atlyginimą, tai rodo ir pavyzdžiai iš istorijos. Taip, atsiradus GPS technologijoms, vairuotojų poreikis nepakito, tačiau sumažėjo jų įgūdžio – kelių išmanymo, vertė. Analogiškai, tobulėjant DI įrankiams, su panašia problema gali susidurti ir žurnalistai bei kitų kūrybinių sričių specialistai, nes sukurti kokybišką turinį bus lengviau. Pavyzdžiui, lapkritį JAV Kalifornijos valstijos Advokatų Asociacija (Taryba) išleido gaires advokatams dėl GPT modelių naudojimo profesinėms paslaugoms teikti, kuriose advokatams siūloma už darbą, sutaupytą ar visiškai atliktą DI, neimti honoraro arba jį atitinkamai sumažinti.

„Vis dėlto kiekviena automatizuota pozicija reikalauja žmogaus priežiūros ir protingo pritaikymo galutiniam naudojimui pagal kliento poreikius. Žemesnio lygio darbai šiose sferose gali būti automatizuoti, tačiau bent jau kol kas DI yra matomas kaip produktyvumo gerinimo įrankis, bet ne darbuotojų pakaitalas. Be to, daugelis verslo apžvalgininkų sutinka su pozicija, kad DI darbo neatims. Jį atims tie, kas mokės jį naudoti“, – teigia M. Civilka.

DI trūkumų vis dar matyti

Didžiausiais DI privalumais dažniausiai įvardinamos beribės galimybės automatizuoti ir optimizuoti darbo procesus, taip auginant darbuotojų našumą ir tuo pačiu taupant kaštus. Ekspertai įsitikinę, kad tinkamai pritaikytas DI gali padėti sumažinti klaidų riziką, pasiūlyti didesnį analitinį potencialą nei žmogaus protas, padėti gerinti produkto kokybę, spręsti verslo plėtros klausimus ir daugybę kitų naudų.

Tačiau, kaip teigia advokatas, DI reikalauja ir gan didelių pradinių investicijų – reikia kurti ir apmokyti įrankius pagal personalizuotus verslo poreikius. „DI treniravimas apima ir etinius aspektus, mokymo medžiagos, duomenų ir intelektinės nuosavybės apsaugos klausimus. Pavyzdžiui, DI pagrindu sukurti kūriniai rinkodarai šiuo metu nėra tinkamai teisiškai saugomi, nes neatitinka autoriaus, t.y., fizinio asmens, kriterijaus“, – paaiškina M. Civilka.

Kaip pagrindinį DI trūkumą teisininkas įvardina patikimumo trūkumą ir riziką, kad jis gali būti netinkamai apmokytas. Be to, DI priklauso ir nuo tinkamų technologinių galimybių, išlieka kibernetinės saugos rizikų, produktas bet kokiu atveju turi būti prižiūrimas žmonių, o dėl to vis tiek išlieka žmogiškosios klaidos tikimybė.

„Geriausias to pavyzdys – vienos įmonės darbuotojų atskleistos įmonės komercinės paslaptys. Jie per „ChatGPT“ pateikė konfidencialų sisteminį kodą, siekdami greičiau ištaisyti klaidas. O neseniai „Check Point“ komanda pademonstravo, kaip galima to paties įrankio pagalba sukurti ir tobulinti kenkėjišką programinį kodą apgaunant net ir moderniausias apsaugos kontroles bei ugniasienes“, – pasakoja advokatas.

V. Ratomskė taip pat priduria, kad šiandien į Lietuvos rinką orientuotiems verslams pagrindinis iššūkis yra DI naudojimas lietuvių kalba, taip pat edukacijos darbuotojams trūkumas. Nepaisant to, nemažai verslų šiuos iššūkius geba įveikti ar protingai apeiti, o specialistų, besidominčių naujovėmis ir priimančių DI kaip galimybę išmokti ir optimizuoti darbo procesus, taip pagerinant ir rezultatus, daugėja.

„Bent jau kol kas didžiausią DI naudą jaučia mažesni verslai, kurie turi mažas komandas ir, galbūt, viduje jiems trūksta tam tikrų kompetencijų. DI šioje vietoje, žinoma, nepakeis specialistų, bet gali palengvinti sprendimų priėmimą ar atlikti kai kuriuos darbus greičiau ir geriau neišleidžiant didelio biudžeto“, – teigia įmonės marketingo vadovė.

Ji taip pat pateikia pavyzdį, kad rinkodaros srityje DI leidžia daug lengviau ir greičiau generuoti idėjas, surinkti duomenis ir juos apibendrinti, sukurti vizualius sprendimus. Vis dėlto V. Ratomskė pažymi, kad tikėtis kažkokių darbo procesą visiškai pakeisiančių sprendimų nereikėtų, kadangi tai įrankis su savais apribojimais. Pavyzdžiui, dirbant lietuvių kalba DI vis dar daro labai daug klaidų, todėl tekstai turi būti tikrinami ir koreguojami.

Darbo teisė galiotų ir DI?

DI šiandien, nors ir stipriai pažengęs, vis dar turi nemažai trūkumų, tačiau klausimas, kokios taisyklės galėtų galioti DI kaip darbuotojui, yra be galo įdomus ir intriguojantis, ypač, kai pasaulyje jau turime pirmuosius tokius atvejus. Štai kaimyninėje Lenkijoje alkoholinių gėrimų distribucija užsiimanti įmonė sukūrė eksperimentinį CEO robotą Miką, dirbantį 24 valandas per parą be jokio atlyginimo. Kaip teigia pati įmonė, tai – tik simboliška duoklė žmogaus intelektui, sugebėjusiam įgyvendinti tokią pažangią idėją, bet kelia klausimą – kokios taisyklės turėtų galioti DI kaip darbuotojui?

„DI kaip darbo teisės subjektas šiuo metu nėra niekur apibrėžtas. Turime bandymus įtvirtinti civilinės atsakomybės klausimą DI, tačiau reguliavimas yra nukreiptas į fizinius asmenis, naudojančius DI įrankius“, – teigia M. Civilka.

Anot jo, yra stebimi ir Europos Komisijos siūlymai peržiūrėti atsakomybės už gaminius su trūkumais pakeitimo klausimą. Buvo aptarta, kad dabartinės taisyklės nėra tinkamos nagrinėti ieškinių dėl atsakomybės už žalą, padarytą naudojant DI produktus. Taip yra todėl, kad dėl DI pobūdžio, įskaitant sistemų sudėtingumą, savarankiškumą, nukentėjusiajam gali būti neįmanoma įrodyti žalą padariusio asmens veiksmus.

„Analogiška situacija ir darbo santykių srityje. Šiuo metu turime praktinį įsivaizdavimą, kokia atsakomybė kiltų darbuotojui, naudojančiam DI, tačiau ne savarankiškam DI kaip darbuotojui“, – pažymi teisininkas.

M. Civilka papildo, kad žvelgiant futuristiškai, jei DI būtų laikomas darbuotoju, jam turėtų būti pritaikytos atitinkamos darbo teisės taisyklės, kurias prižiūrėtų ir užtikrintų fizinis asmuo. Tokiu atveju verslas pirmiausia turėtų įsivertinti, kas būtų laikomas atsakingu už DI veiksmus ir sprendimus – jo kūrėjas, prižiūrėtojas ar darbdavys. Taip pat – kaip turėtų būti sprendžiami ginčai, kylantys dėl DI sprendimų ir kaip turėtų būti nustatyta teisinė atsakomybė už galimas klaidas ir pažeidimus. Dar vienas svarbus klausimas – privatumas ir duomenų apsauga. Ypač, jei DI turės prieigą prie darbuotojų informacijos, skirtos jam mokyti ir tobulinti.