Tai nemenkas žingsnis Berlyno ir Frankfurto sprendimus priimantiems asmenims – veiksmingiems euro zonos sisteminio stabilumo sergėtojams.
Įprastu metu Vokietija turi teisę ginti didžiausias nuosavybės teises, suteiktas užsienio investuotojams. Tačiau karo metu įstatymai turi atspindėti naują tikrovę ir turi būti pakeisti išrinktų Europos lyderių, kad apgintų sistemą. Rusijos valstybė yra atsakinga už Ukrainai padarytą žalą ir tai turėtų būti teisinis ir moralinis Rusijos turto arešto pagrindas.
Jau daugiau nei prieš metus „Centenary Policy Institute“ (CPI) tvirtino, kad Rusijos įšaldytas turtas turėtų būti nedelsiant dislokuotas, kad būtų galima pradėti investicijų ir atstatymo darbus Ukrainoje. Pastebėjome tuo metu – ir po metų – kad Ukraina praktiškai yra uždaryta nuo užsienio kapitalo rinkų ir tapo visiškai priklausoma nuo išorės pagalbos, nors Kremlius ir toliau gauna dideles mokestines pajamas iš G7 įmonių, gaunančių pelną iš verslo su Rusija, o tai veiksmingai finansuoja Putino karo mašiną.
Nors tai gali būti aiškinama kaip „teisėta“, tai politiškai ir moraliai iškreipta, nes Europos mokesčių mokėtojai raginami skirti dideles pinigų sumas karinei pagalbai Ukrainai finansuoti. Žvelgiant iš šios perspektyvos, Vokietijos nuolaida pajamų iš palūkanų normų srityje nėra pakankamai didelė.
Viena iš galimų pavojų yra ta, kad gali būti visiškai užkirstas kelias diskusijai dėl visiško Rusijos turto konfiskavimo, siekiant atlyginti karo žalą Ukrainoje. Ir tai, kas laikoma „sprendimu“, yra neišsamu ir neleidžia Ukrainai patekti į privačias rinkas. Santykinai kuklios 5 milijardų eurų metinės pajamos iš palūkanų normų nepakanka norint pradėti labai reikalingą privataus sektoriaus finansavimo programą, kurią propaguoja CPI.
Apkrauti Ukrainą ir jos remėjus naujomis skolomis yra neteisingas požiūris. Vietoj to CPI ir jo valdyba pasisako už pajamų panaudojimą kaip pradinį kapitalą naujai viešojo privataus sektoriaus priemonei, kuri gali sumažinti privačiojo sektoriaus projektų riziką. Sveikiname CPI valdybos nario ir Ukraine Breakthrough Fund (UBF) įkūrėjo Romano Sulzhyko pasiūlymą, kad ES turėtų apsvarstyti galimybę taikyti fiksuotą 5 proc. mokestį visai 51 mlrd. eurų vertės prekybai, kuri su Rusija tęsiasi iki šiol. Naujas mokestis sukurtų papildomą pajamų šaltinį, skirtą finansuoti labai reikalingą Ukrainos atstatymą, kol karas tebesitęsia.
Siekdami sukurti pasitikėjimą, kaip naudojamos lėšos, siūlome visas pajamas nukreipti į specialų atkūrimo fondą, kurį administruotų tarptautiniu mastu pripažintos kvazi-suverenios institucijos. CPI pasiūlymas yra, kad 5 proc. mokestis turėtų būti laikinas ir palaipsniui didėtų iki 10 proc. per 24 mėnesius, kad būtų sukurtas spaudimas Vakarų įmonėms visiškai pasitraukti iš Rusijos.
Pasitraukdami mes teigiame, kad Vakarų įmonės gali pateikti ieškinius dėl nuostolių, patirtų dėl verslo uždarymo Rusijoje. Naujasis fondas ne tik sukurs naują rizikos kapitalo šaltinį Vakarų įmonėms, bet ir sukurs tiek teigiamų, tiek neigiamų paskatų Vakarų įmonėms užmegzti verslo ryšius su Rusija. Tai savaime sustiprins Berlyno, Paryžiaus, Briuselio ir Romos politinio elito ryžtą padidinti spaudimą Putinui nutraukti karą ir suteikti Ukrainai galimybę atstatyti savo ekonomiką, neužšaldant priėjimo prie privataus kapitalo srautų.