Gydytojai įspėja apie apie šiuolaikinio darbuotojo tragediją: perėjimas nuo vienos perdegimo stadijos iki kitos greitėja

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu nuo perdegimo kenčia daugiau nei 400 milijonų žmonių. Tai yra sindromas, sukeltas laiku nesuvaldyto lėtinio streso, patiriamo darbo vietoje.

Remiantis 2021 m. „Future Forum“ tyrimu, nuo šio sindromo dažniausiai kenčia moterys ir darbuotojai, jaunesni nei 30 metų, – „milenialsai“ bei Z kartos atstovai. Karjerą pradėję pasaulinės pandemijos, didžiulės infliacijos bei geopolitinių konfliktų kontekste, jaunesni darbuotojai nespėjo įsitvirtinti darbo rinkoje, todėl manoma, kad globalūs iššūkiai jiems kelia didesnę įtampą nei vyresnių kartų atstovams.

Kaip pranešime žiniasklaidai teigia mokymų ir verslo konsultacijų bendrovės „Grand Partners“ ugdymo partnerė, verslo konsultantė Irina Rušmanė, gydytojai vis garsiau kalba, kad nors tai yra lėtinis procesas, pastebima, jog perėjimas nuo vienos perdegimo stadijos iki kitos greitėja.

Ekspertė primena, jog sunerimti reikia ne tuomet, kai jaučiate nuovargį, o priešingai – pirmoji perdegimo stadija yra pakilimas, kai žmogus į darbą neria su tokiu entuziazmu, kad nustoja matyti kitas gyvenimo sritis.

Svarbu tinkamai pasiruošti atostogoms

Anot I. Rušmanės, pirmoje perdegimo stadijoje išspręsti problemą gali užtekti paprasto poilsio ar atostogų, tačiau tik su sąlyga, kad jų metu žmogus bus visiškai atsitraukęs nuo darbo ir tinkamai pasiruošęs tiek atostogauti, tiek grįžti į ritmą.

„Svarbu suprasti, jog daugelio pamėgtos „darbostogos“ – nėra poilsis. Gali būti smagu pakeisti vietą, tačiau esant perdegimo simptomams, tai nebus naudinga. Vėlesnėse perdegimo stadijose, tikėtina, jau nepadės ir atostogos – kaip ir bet kokios ligos gydyme, pradžioje veikę vaistai, nebepadeda problemai įsisenėjus“, – teigia ugdymo partnerė.

Siekiant atostogų metu išvengti profesinių klausimų sprendimo, pradėti planuoti darbų perdavimą pavaduosiantiems žmonėms reiktų likus bent mėnesiui iki atostogų.

„Dažnai pasitaiko, kad apie atostogas žmogus kolegas informuoja likus porai dienų iki jų pradžios. Tai didžiulė klaida, nes turime spėti paruošti komandą savarankiškiems sprendimams, aiškiai suderinti, kokias atsakomybes kitam reikės perimti. Tas pats yra ir su tiesioginiu vadovu – turi būti aiškus susitarimas, kas ką pavaduoja, kokiais klausimais kreiptis ir kokie yra kritiniai klausimai, kurie tikrai negali būti sprendžiami be atostogaujančiojo“, – pataria I. Rušmanė ir pastebi, jog įprastai tokių klausimų būna itin mažai.

Ji priduria, jog taip pat patartina elektroniniame pašte nusistatyti automatinį atsakymą, kuriame būtų nurodyta, kiek truks atostogos ir kas gali padėti skubiais klausimais.

„Jei atostogų metu sielvartaujate dėl neatliktų darbų – tai ne poilsis. Tikėtina, jog tuomet grįžę įkrisite į tą pačią rutiną ir perdegimo simptomai smogs su nauja jėga. Kad nerimo būtų išvengta, pradėję planuoti atostogas, ant popieriaus lapo surašykite pačius svarbiausius darbus, suskaidykite juos į veiksmus ir atlikite, ką galite, kad atostogaujant nereiktų galvoti apie nebaigtus darbus“, – sako I. Rušmanė ir pabrėžia, jog atostogų metu negalima spręsti jokių darbinių klausimų.

Ji taip pat pataria iš anksto pasirengti planą, nuo kokių darbų grįžę pradėsite, bei siūlo paprašyti kolegų, kad kurį laiką jūsų netrukdytų ir leistų ramiai „įsivažiuoti“ į ritmą.

Gerbkite darbuotojų poilsio laiką

I.Rušmanės teigimu, itin reikšmingą vaidmenį, kalbant apie perdegimą, vaidina ir pačios organizacijos – jos privalo kurti tokią kultūrą, kurioje būtų gerbiamas poilsio bei asmeninis laikas.

„Kiekvieną kartą, norėdami trukdyti darbuotojo poilsį, sustokite ir tris kartus pagalvokite, ar tikrai verta?, – siūlo ekspertė. Anot jos, atostogų metu varginti darbuotoją profesiniais klausimais, jei tai nėra kritinis atvejis, nereikėtų. – Pasirūpinkite savo žmonėmis, kai jie darbo vietoje, ir palikite juos ramybėje tada, kai jie ilsisi. Organizacijų vadovams apie atostogaujančius darbuotojus kartais netgi siūlau pagalvoti, kaip apie staigiai numirusius, – juk į kapines neskambintumėte, tikriausiai, sprendimą rastumėte patys, tai pirmiausia pabandykite susitvarkyti vieni.“

Darbuotojams atostogos, kaip sako I. Rušmanė, yra būtinos energijos resursų papildymui. Kiekvienam tai padaryti padeda skirtingas poilsio būdas – jei dirbate aktyvų darbą, poilsis turėtų būti pasyvus, ir atvirkščiai. Kad ir ką darytumėte atostogaudami, ugdymo partnerė pataria reguliariai pasitikrinti, ar šios veiklos grąžina jums energiją.

Ji pastebi, jog žmonės apskritai nemoka ilsėtis. „Pats poilsis turi būti grąžinantis energiją, leidžiantis žmogui pakilti iš pelenų. O grįžę turime pradėti gyventi kitaip“, – pažymi I.Rušmanė. Anot jos, perdegimas neretai reiškia ne poilsio trūkumą, o netinkamą darbo procesą, todėl problemos neišsprendžia dviejų savaičių atostogos. Siekiant jos išvengti, svarbu subalansuoti darbo ir poilsio režimą.

Išmokome nutildyti instinktus ir vadovautis logika

Kaip teigia ekspertė, tam, kad darbo rutina mūsų nevargintų, turime savo veiklą įprasminti.

„Kai kalbame apie vidinę motyvaciją, reikia suprasti, jog mūsų smegenys niekada nedarys to, kas neteikia malonumo, kol mes neparduosime idėjos, kuo tai naudinga. Šiandien dažnai nebegirdime savo nuovargio, emocijų, išmokome nutildyti instinktus ir vadovautis logika“, – pasakoja I. Rušmanė ir priduria, jog perdegusiam žmogui ypač sunku įsiklausyti į savo poreikius ir laiku sustoti, todėl ilgainiui susiformuoja netinkamo gyvenimo įprotis.

„Kiekvienam rekomenduoju reguliariai sustoti ir paklausti savęs – ar tai, kas vyksta dabar, kažkaip mane praturtina? Ar tai kuria pridėtinę vertę, teikia malonumą? Jeigu ne – stabdykite. Arba parduokite sau idėją, jog tai prasminga, – pataria I. Rušmanė. – Sukurkite sau pridėtinę vertę, įprasminkite tai, ką darote. Veiklos gali būti tos pačios, bet didelis skirtumas, ar aš einu į dušą praustis, ar pailsėti – nors veiksmas tas pats, rezultatas panašus, bet emocinis poveikis bus skirtingas.“

Gydytojai ir ilgalaikis atsitraukimas – vienintelė išeitis

Siekiant valdyti perdegimą, anot ekspertės, svarbu nuolat save stebėti ir suprasti, kokioje stadijoje esama.

„Jei esu pakilimo stadijoje, pats laikas planuoti poilsį, o ne laukti tolimesnės sindromo eigos. Įsivaizduokite, kad susirgote ir, vietoje to, kad kreiptumėtės į gydytoją, sakote „pusę metų palauksiu ir nueisiu“. Per tą laiką perdegimas, kaip ir bet kokia liga, ūmėja, todėl tvarkytis reikia šiandien, čia ir dabar. Atostogos leidžia atsitraukti, tačiau neišsprendžia problemos“, – apibendrina I. Rušmanė.

Vėlesnėse stadijose poilsio, atotrūkio nuo profesinės veiklos trukmė ilgėja, o jo metu svarbu kreiptis ir į specialistus – psichologus, medikus – ir išsiaiškinti, kiek jau pakenkėte savo organizmui. Ekspertė perspėja, jog perdegimui paūmėjus, tam, kad žmogus visiškai nesudegtų, gydytojai ir ilgalaikis atsitraukimas – vienintelė išeitis.

„Priklausomai nuo to, kada susiėmėte, tai gali trukti nuo mėnesio iki metų. Išsekimas gali būti ir negrįžtamas, tuomet reikia grąžinti sveikatą – fizinę ir psichikos. Kalba šioje stadijoje eina jau ne apie tai, ar grįšiu į darbą, o ar iš viso išgyvensiu“, – pažymi I. Rušmanė ir ragina nedelsti imtis veiksmų, nes kaina – jūsų gyvenimas.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „HR žvilgsnis“ dalis. Ankstesnį ciklo tekstą rasite ČIA. Ciklas skirtas perteikti personalo vadovų, žmogiškųjų išteklių specialistų įžvalgas dėl gerovės darbuotojams sukūrimo ir patarimus, kurie gali praversti ieškant darbo ar keliant kvalifikaciją.