Tad kaipgi išmokti ne bijoti, o suprasti nerimą?
Goda Sadzevičiūtė, didžiąją karjeros dalį organizavusi tarptautinius technologijų projektus, Workland studijoje atvirai pasidalija, kad intensyvus gyvenimo būdas ir daug atsakomybės reikalaujanti karjera privertė ją susidurti su streso ir adrenalino padariniais. Reaguodama į tai moteris ėmė tyrinėti savo sveikatą, taikė įvairias sveikos gyvensenos technikas. Sėkmingai IT srityje dirbusi moteris suvokė, kad kurį laiką dirba tai, kas sekasi, bet ne tai, kur traukia širdis.
Laidos „Kaip“ vedėjai Laurai Panovienei paklausus, kaip atpažinti nerimą, kada reikia sustoti ir susirūpinti savo sveikata, pašnekovė pastebi, kad nerimo būseną sukelia kompleksiniai veiksniai ir pojūčiai. Nerimas gali kilti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai nutinkančių ne per dieną ar mėnesį, – tai yra ilgai besitęsiantis giluminis procesas.
„Kai norime nuo visko atsiriboti, atidėliojame darbus, jaučiame fizinius simptomus. Tokius kaip nuovargis, padažnėjęs širdies pulsas, padidėjęs prakaitavimas, žarnyno sutrikimai, susierzinimas, trūksta kantrybės. Ir kai nebegalime mąstyti racionaliai, tai yra stiprus signalas sustoti ir pasidomėti, kas vyksta ne taip,“ – sako holistinės sveikatos specialistė.
„Kai jaučiamės blogai, nerimui priklijuojame etiketę, kad jis yra blogis,“ – sako Goda.
Tačiau pašnekovė akcentuoja, kad ne pats nerimas yra blogis, o užsitęsęs chroniškas nerimas, kuris pradeda trukdyti gyventi, kelia kasdienę kančią. Toks nerimas neša žinutę, kad kūne yra disbalansas. Užduotis – išgirsti, suprasti ir rasti priežastį, kas sukėlė šį simptomą.
Klausimai, kuriuos reikėtų užduoti sau jaučiant nuolatinį nerimą:
* Ar nerimauju, nes prisikaupė daug darbų ir gyvenime įsivyravo chaosas?
* Ar yra esminių gyvenimo sprendimų, kuriuos turiu priimti, bet atidėlioju (darbas, santykiai, finansai ir pan.)?
* Ar jaučiu skrandyje pastovų virpulį, „drugelius“? Tai rodo išskiriamą kortizolį ir aukštą streso būseną.
* Širdies ritmas kasdien didesnis nei įprastai?
* Kokie įvykiai nutiko paskutiniu metu? Ar jie galėjo lemti kūno įtampą?
* Ar skiriu sau laiko ir dėmesio?
* Dėl ko konkrečiai nerimauju? Jei sunku suprasti, peržiūrėkite kokią informaciją kasdien skaitote.
* Ar turiu skydliaukės sutrikimų, autoimuninių ligų, širdies sutrikimų, diabetą, ar man netrūksta vitaminų/ mineralų?
* Ar mano krūvis nėra per didelis (sumuojant darbą, sportą, veiklas, šeimos įsipareigojimus)?
Daugiau apie tai, kokia buvo pašnekovės karjeros kelionė, kokie įsimintini įvykiai paskatino keisti gyvenimą ir kaip pašnekovė pagerino savijautą, – laidoje „Kaip“ per Delfi video ir Delfi Youtube kanale: