Milda – apie nuotolinį darbą: tai puiki proga pamatyti pasaulį ir apsilankyti mėgstamuose koncertuose

Jei ji užsimano vykti į koncertą kitoje šalyje, darbas nesutrukdo – pasiima kompiuterį ir lekia. Tą patį daro, jei nori pasimėgauti saulėto krašto malonumais – ten ir nuotykių patiria, tiesa, kartais ne visai smagių, bet pamokančių. Tokia yra Mildos Grabauskaitės pastarųjų metų kasdienybė derinant asmeninį gyvenimą su nuotoliniu darbu. Nuotolinis darbas daugeliui dvelkia romantika, tačiau, kaip atvirauja pašnekovė, toks darbo pobūdis neatsiejamas ir nuo tam tikrų iššūkių bei reikalingų savybių, be kurių dirbti nuotoliu būtų sudėtinga.

Beveik dvejus metus pardavimų vadybininke pasaulio žmogiškųjų išteklių valdymo platformoje „Deel“ dirbanti M. Grabauskaitė dalijasi savo nuotolinio darbo patirtimi ir patarimais, norintiems taip dirbti.

Nuo chemijos iki pardavimų

„Turėčiau pradėti nuo to, kad mano studijos nesusijusios su pardavimais – baigiau chemiją, kur kūrybos nedaug. Tačiau galbūt kaip tik racionalumas mane ir paakino rinktis kitokį nei įprasta darbo pobūdį. Prieš tai turėjau darbo biure patirties – penkerius metus užsiėmiau pardavimais įmonėje, susijusioje su chemija. Atėjus pandemijai, kaip ir daugelis tuo metu, pradėjome dirbti ir iš namų, štai tada ir atkreipiau dėmesį, kad žymiai efektyviau dirbu savo aplinkoje, vienumoje – manęs niekas neblaško, galiu susikaupti ir apskritai jausdavausi ramiau nei biure“, – pasakoja Milda.

Tuomet ji pradėjo atsargiai svarstyti, ar nesusiradus darbo, kuris leistų visuomet dirbti nuotoliu. Pradėjo žvalgytis darbo pasiūlymų ir neilgai trukus jos gyvenime atsirado dabartinė darbovietė. Štai jau beveik dvejus metus merginos gyvenimo būdas yra kitoks, nei anksčiau.

Darbiniai rūbai ir makiažas – net dirbant iš namų

Milda sako, kad jos darbo diena nelabai skiriasi nuo einančiojo į biurą – ji stengiasi susikurti darbinę aplinką pati ir visada palaikyti režimą: apsirengti darbiniais rūbais, pasidažyti, kad jaustųsi kaip darbe, ir tik tada sėsti prie kompiuterio. Tai jai padeda išlaikyti darbinę nuotaiką ir atlikti užduotis efektyviau.

„Žinau, kokias užduotis turiu atlikti, o dar jų susikuriu ir pati. Į klientus kreipiuosi ne tik elektroniniais laiškais, atlieku ir vadinamus „šaltus“ skambučius, kai skambinu klientams ir bandau užmegzti ryšį. Vėliau vyksta nuotoliniai susitikimai. Mano veikimo zona – Baltijos šalys“, – darbo kasdienybe dalijasi pašnekovė.

Į užsienį puolė ne iš karto

Mergina pasakoja pasinaudojanti galimybe dirbti ir iš užsienio.

„Pavyzdžiui, nuostabu buvo du mėnesius praleisti Ispanijoje, kai Lietuvoje šalta ir pilka. Fantastiška, kai nereikia dėti pastangų nuotaikai pakelti – ji puiki vos prabudus, nes šviečia saulė.

Tiesa, į kitą šalį puoliau ne iš karto – kurį laiką dar dirbau iš namų, nes norėjau pajusti, kaip man seksis naujoje darbovietėje. Jei sugalvodavau kur išlėkti, dėl visa ko pasiimdavau atostogų, nes nebuvau tikra, kaip vienoje ar kitoje šalyje veiks internetas“, – pasakoja Milda.

Palaipsniui, kaip pati sako, stresas tapo mažesnis, tiesa, neslepia, kad jį kartais jaučianti ir dabar, bet dabar jau keliauja drąsiau.

„Pastebėjau, kad išvykusi žymiai greičiau atlieku užduotis, nes juk noriu dar ką nors pamatyti“, – sako mergina.

Kelionės kryptį nulemia aistra koncertams

„Kadangi dirbu įmonėje, kuri turi darbuotojų daugelyje šalių, daug kur turiu kolegų, galinčių pasidalinti naudingais patarimais. Pavyzdžiui, būtent kolegė man padėjo apsispręsti aplankyti Seulą – įkvėpė jos įspūdžiai. Tiesa, vykdama į Seulą, tuo metu kompiuterio nusprendžiau neimti – tai buvo mano atostogos, bet dabar žinau, kad galėčiau dirbti ir iš ten, nes P. Korėjoje internetas puikus, tik reiktų atitinkamai pasidėlioti susitikimų grafiką“, – pasakoja Milda.

Ji sako, kad kelionės kryptį dažnai nulemia ir jos aistra – koncertai. Derindama darbą ji yra aplankiusi Harry Styles, „Arctic Monkeys“ ir kitus garsių atlikėjų koncertus.

Dirbdama nuotoliu Milda jau buvo Austrijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. „Galbūt kam nors atrodytų nieko ypatingo, tačiau galimybė dirbant keliauti iki šiol mane labai džiugina. Jei užsimanau – išsinuomoju Lietuvoje, kokioje nors mieloje vietoje, sodybą, ilgiau užsibūnu prie jūros, vertinu laiką pas mamą – dirbdama nuotoliu galiu ilgiau pas ją paviešėti Šiauliuose.

Apskritai, jeigu vykstu kur nors toliau, stengiuosi laikytis panašios laiko zonos. Kol kas man atrodo, kad dirbti, tarkim, Balyje, negalėčiau, nes dėl laiko skirtumo intensyviausia darbo dalis būtų vakarais“, – savo patirtimi dalijasi Milda.

Mergina sako, kad kelioms dienoms ar savaitėms neretai iškeliauja viena, o ilgesniam laikui keliauja su draugu – jis taip pat gali dirbti nuotoliu.

Brangiau, bet priklauso nuo poreikių

Paklausta apie išlaidas užsienyje, Milda sako, kad viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus poreikių.

„Pavyzdžiui, būstą nuomojuosi per „Airbnb“ platformą. Tarkim, Ispanijoje butas mėnesiui kainavo pusantro tūkstančio eurų. Tačiau galima rasti ir pigesnių būdų nuomotis būstą – jei keliaujama ilgiau į vieną vietą, pigiau pasiieškoti išsinuomoti tiesiai iš žmonių“, – sako Milda.

Maistas, anot jos, Europoje kainuoja panašiai, kaip Lietuvoje.

Visgi mergina pripažįsta, kad kitoje šalyje paprastai tenka išleisti šiek tiek daugiau pinigų, norisi daugiau pramogauti, aplankyti ir kitokio maisto paragauti.

„Bet juk Lietuvoje pramogos kainuoja taip pat. Šie dalykai individualūs, pavyzdžiui, aš ir Vilniuje po darbų mėgstu lankytis kavinėse. Žinoma, galima tokias pramogas apriboti, jei nori pataupyti pinigus. Tą patį galima daryti ir dirbant kitoje šalyje“, – įsitikinusi pašnekovė.

Ir elektra dingsta, ir kaimynų remonto darbai sutrukdo

Milda prisimena, kad dirbant nuotoliu vienas įsimintiniausių įvykių nutiko Ispanijoje. „Jau pirmą vakarą išėjus pavakarieniauti pavogė telefoną. O jame visi darbo prisijungimai! Patyriau didžiulį stresą – juk pamenu tik mamos telefono numerį. Laimė, viską greitai susitvarkiau – įsigijau naują telefoną bei ispanišką kortelę, iš „iCloud“ parsisiunčiau reikiamus duomenis. Tai man buvo gera pamoka, kad ne viską reikia laikyti telefone“, – nemalonią situaciją prisimena mergina.

Ji priduria, kad dirbant nuotoliu kitoje šalyje tenka patirti tai, apie ką net nepagalvojai.

„Tarkim, aš neprisimenu, kada Vilniuje būtų dingusi elektra. Nebent kartą per metus stringa internetas, bet tuomet įsijungi jį iš telefono ir ramiai dirbi toliau. Pamenu, dirbant Ispanijoje ne kartą dingo elektra. Kai taip nutikdavo, o aš neturėdavau reikiamo kiekio interneto telefone, suplanuotus skambučius atidėdavau. Laimė, mano darbdavys supranta tokius dalykus – kad gali ir vaizdo kameros ar ausinės neveikti – ir nedaro iš to problemos. Tai padeda išlaikyti šaltą protą stresinėse situacijose, pažvelgti į jas pro humoro prizmę.

Tiesa, prisiminiau ir dar vieną „smagų“ nutikimą! Štai sykį ruošiuosi komandai pristatyti vieną projektą ir lyg tyčia kaimynai pradeda remonto darbus, sklinda toks baisus garsas, kad mane trumpam išmuša iš pusiausvyros. Atitokusi nuėjau pas kaimynus ir susitariau su statybininkais, kad duotų man ramų pusvalandį. Vyrai nusišypsojo ir sutiko, mano virtualus projekto pristatymas praėjo puikiai“, – prisimena Milda.

Ne viskas taip romantiška, kaip gali atrodyti

Darbas nuotoliu neretam mūsų dvelkia romantika ir jos išties yra nemažai – nuostabu vakare šėlti mėgstamo atlikėjo koncerte, kurio turo planuose Lietuvos nėra, ar rytą gerti kavą žvelgiant į vandenyną. Visgi reikia pripažinti, kad darbas nuotoliu turi ir minusų, tą pripažįsta ir Milda.

„Yra įrodyta, kad nuotoliu dirbantys darbuotojai dirba viena valanda daugiau nei biure, tad atsiranda rizika persidirbti, todėl ypač svarbu mokėti save kontroliuoti. Aš jau to išmokau. Taip, kartais dirbu ilgiau, tačiau dabar dažniausiai tik todėl, kad dieną norėjau kelioms valandoms kur nors išeiti. Kitąsyk tiesiog prastai jaučiuosi, tuomet leidžiu sau patinginiauti, bet ilgiau padirbu kitą dieną. Tik, vėlgi, čia labai svarbi savikontrolė“, – sako nuotoliu dirbanti mergina.

Ji priduria, kad dirbant kitoje šalyje atsiranda ir savotiško chaoso: „Atrodo, nori ir užduotis kokybiškai atlikti, ir patyrinėti šalį. Tad čia ir vėl reikia save kontroliuoti, „nepiktnaudžiauti“ tik tyrinėjimais, bet kartu ir nepaversti darbo nuotoliu kitoje šalyje vien tik darbu ir niekuo daugiau.“

Vadovę gyvai pamatė tik po metų

Paklausta, ar nepasigenda gyvo bendravimo su kolegomis, Milda sako, kad palaikyti ryšį pavyksta ir nuotoliu, bet pripažįsta, kad bent retkarčiais susitikti gyvai tikrai reikia.

„Kartą per savaitę mes turime virtualius susitikimus, jie trunka iki pusvalandžio. Man tai patinka – kiek laiko susitaupo! Galima būtų galvoti, kad trūksta emocinio ryšio, tačiau tai priklauso nuo asmens – juk net ir kasdien susitinkant gyvai, su vienu bendrauji labiau, su kitu mažiau. Visgi susitikti su kolegomis gyvai bent retkarčiais, manau, būtina.

Štai, pavyzdžiui, specialiai į Londoną vykau susitikti su savo tiesiogine vadove. Pamenu, buvo taip keista: tarsi pažįstu žmogų, nes bendravome metus nuotoliu, bet jis ir visiškai svetimas tuo pačiu metu. Aišku, susitikimas praėjo puikiai. O po tokio gyvo pasimatymo, reikia pripažinti, bendrauti nuotoliu kur kas paprasčiau“, – pasakoja mergina.

Ji sako pripažįstanti, kad išties keista pagalvojus, jog daugelio savo kolegų niekada nėra mačiusi gyvai, tačiau visi aktyviai stengiasi susitikti. „Atvykus į miestą, kur žinai, kad gyvena kolega, jam parašai ir susimatai. O tai reiškia, kad kiekviename didesniame mieste turi po kolegą, su kuriuo gali susitikti išgerti kavos ir pabendrauti“, – sako Milda.

Mergina įsitikinusi, kad bendrystę galima kurti virtualiai, tam ji ir savų iniciatyvų siūlo. „Džiaugiuosi, kad komandai patiko mano sugalvota idėja: visi penktadieniais susijungiame ir virtualiai geriame kavą, plepame apie bet ką, kas tik šauna į galvą.

Ir pati organizacija yra sugalvojusi būdą, kaip kurti emocinį ryšį komandoje: kartą per dvi savaites tave sujungia su bet kuriuo kolega ir penkiolika minučių bendrauji jus dominančiomis temomis. Pokalbių temos būna nuo tiesiog darbinių funkcijų iki šalies istorijos niuansų ir kultūrinių skirtumų. Mane toks žmonių skirtingumas įkvepia, skatina smalsumą ir padeda pasaulį ir žmones pamatyti dar plačiau. Esu gavusi ir labai gerų patarimų pardavimų tema iš kolegės Šiaurės Amerikoje. Tad tai ne tik suartina, bet ir gali atnešti naujų idėjų darbo sferoje“, – dalijasi pašnekovė.

Sau – atsakomybė ir savimotyvacija, vadovams – pasitikėjimas ir gebėjimas motyvuoti

Milda sako, kad dirbantiems nuotoliu pirmiausia būtina turėti bei ugdyti stiprų atsakomybės jausmą ir mokėjimą save motyvuoti.

„Taip pat labai svarbu, kad darbdavys pasitikėtų. Žinau, kad Lietuvoje dar darbdaviai nori, jog komanda dirbtų biure. Todėl, kai ieškojau naujo darbo, skeptiškai vertinau teiginį, kad kartais galima bus dirbti ir iš namų – žinojau, kad daugiau laiko turėsiu fiziškai būti biure.

Biure, kita vertus, apie viską už tave pagalvota, o štai namuose turi pajusti, kur ir kaip tau patogu sėdėti, rašyti, bendrauti telefonu. Taip aš pakeičiau savo darbo stalo vietą, nes lyg ir nesmagu būdavo jį ir toliau matyti, kai išsitiesi pailsėti ant sofos“, – savo patirtimi dalijasi pašnekovė.

Taip pat, anot jos, vienas pagrindinių dalykų yra atskirti darbą nuo poilsio tiek emociškai, tiek fiziškai.

„Pavyzdžiui, aš baigusi darbą mėgstu išeiti iš namų pasivaikščioti ar nuvažiuoti pasportuoti – man tai padeda užbaigti darbo dieną. Taip pat būtinai išeinu pietų pertraukos metu ramiai pavalgyti ar bent visiškai išjungiu kompiuterį, kad pailsėčiau nuo kompiuterio ekrano“, – sako mergina.

Ieškantiems būsto dirbti nuotoliu ji pataria, ypač vykstant dviese ar daugiau, nepamiršti nuomotis vietą, kur būtų daugiau erdvės, kad būtų galima išeiti į kitą kambarį svarbių skambučių metu. Be to, pravartu iškart pasirūpinti e-sim kortele ar internetu tiems atvejams, jei neveiktų ar nebūtų wi-fi.
Mergina mano, jog vadovams, nuotoliu valdantiems komandas, specifinių žinių gal ir nereikia, bet būtina mokėti pažinti žmones ir jais pasitikėti.

„Spėju, kad tiek valdant komandą, kuri sėdi tame pačiame biure, tiek dirbant nuotoliu, svarbu sukurti pasitikėjimo kupiną atmosferą. Vertinu, kad manimi vadovai pasitiki. Labai gera, kad manęs neklausinėja smulkmeniškai, ką padariau, 16.45 val., manęs nesiteirauja, „ką veikiu“, „ar vis dar prisijungusi“ ir panašiai.

Žinoma, tam vadovams reikia mokėti pažinti žmones, prie jų prisitaikyti, gebėti juos motyvuoti“, – įsitikinusi pašnekovė.

Geriausia – įtvirtinti raštiškai

„Nuotolinis darbas daugelio darbuotojų supratimu tapo nebe darbdavio siūloma motyvacine priemone, bet higiena, norma, kurią darbuotojai pageidauja turėti, net jei ja nesinaudoja“, – pranešime žiniasklaidai komentuoja Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) vadovė Aušra Bytautienė.

Anot A. Bytautienės, nuotolinis darbas turi tiek savo privalumų (pavyzdžiui, galimybė suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu, geriau susikaupti ties konkrečiomis užduotimis, darbdaviui sulaukti kandidatų iš tolimesnių vietovių), tiek trūkumų (įsitraukimas labiau į savo darbą, o ne organizaciją, mažėjantis kūrybiškumas ir inovavimas), tačiau darbdaviams ji vienareikšmiškai rekomenduotų sudaryti galimybę darbuotojams dirbti nuotoliu.

„Be abejo, kalbu apie tas pozicijas, kurioms tai yra įmanoma, tačiau tam būtina pasirūpinti tiek tinkamu darbo nuotoliu organizavimu, tiek pagalba nuotoliniu ar hibridiniu būdu dirbančių komandų vadovams, nes didžiausias krūvis tenka jiems“, – sako A. Bytautienė.

Vilma Brilinkevičienė, „Triniti Jurex“ vyr. teisininkė primena, kad nuotolinis darbas gali būti organizuojamas darbuotojo prašymu ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu. Abiem atvejais darbdavys turėtų nustatyti aiškią nuotolinio darbo tvarką, kuri įpareigotų darbuotoją nurodyti darbo vietą bei tikslų jos adresą, laikotarpį, kada darbuotojas dirbs nuotoliniu būdu, o kada – iš darbovietės, ir asmeninį darbuotojo tel. numerį ar el. paštą – to gali prireikti, pavyzdžiui, sutrikus darbdavio ryšio priemonėms ir iškilus būtinybei susisiekti su darbuotoju alternatyviu kanalu. Taip pat darbuotojas turėtų įsipareigoti laikytis darbų saugos ir sveikatos, konfidencialumo bei kitų privalomų reikalavimų.

Interneto ryšys – vienas didžiausių iššūkių

Teisininkė pastebi, kad darbo vietos pakeitimas turėtų vykti tik su darbdavio sutikimu.

„Darbdavys turi įvertinti, ar pasikeitus darbo vietai bus išlaikomi darbo vietos saugumo reikalavimai. Pavyzdžiui, darbuotojas išvažiuoja mėnesiui į Ispaniją ir ten keliauja iš vieno miesto į kitą – apie tai jis turėtų pranešti darbdaviui tam, kad šis įsitikintų, jog darbuotojo darbo vieta atitinka saugumo reikalavimus. Nežinodami apie vietos pakeitimą, darbdaviai negali būti tikri, kad darbuotojas dirba tinkamomis darbo sąlygomis bei užtikrina ne tik savo, bet ir darbdavio informacijos saugumą ir tinkamą darbo funkcijų vykdymą“, – atkreipia dėmesį V. Brilinkevičienė.

Be abejo, darbuotojas turi užtikrinti, jog darbo funkcijoms atlikti interneto ryšys netrukdys.

„Rekomenduoju abipusiai sutarti maksimalų terminą, per kurį turi būti pašalinti interneto ryšio sutrikimai ir kaip turėtų elgtis darbuotojas, jų nepašalinus. Kad nenutiktų taip, jog darbuotojas negalėjo visą dieną dirbti, nes nebuvo interneto ryšio. Taip pat verta abipusiai sutarti ir apibrėžti, per kiek maksimaliai laiko darbuotojas turėtų atsakyti į žinutes, skambučius. Kaip teikiamos užduotys – telefonu, el. paštu ar kitaip – visa tai turi būti aptarta, kad tiek darbdavys, tiek darbuotojas vienodai suprastų, kaip organizuojamas darbas“, – pataria teisininkė ir primena, kad tokios aplinkybės kaip laiko skirtumai ar blogas interneto ryšys negali pateisinti darbo pareigų nevykdymo.