Pietų pertraukos svarba: ekspertai įvertino, kas daugiau laimėjo – praleidžiantys ją prie darbo stalo ar leidžiantys sau atsipalaiduoti

Pietų pertrauka svarbi ne tik dėl to, kad šis dažnam pagrindinis dienos valgis suteikia energijos likusiai dienos daliai, bet ir dėl to, kad tai – suartinantis ritualas, kas darbe įgauna dar didesnę prasmę.

Tai – puiki galimybė komandai praleisti laiką kartu, pabendrauti su kolegomis neoficialioje aplinkoje bei susitiprinti tarpusavio ryšį, kas vėliau padeda ir darbinėse situacijose.

„Tyrimai rodo, kad poilsis pietų pertraukos metu mums padeda atgauti jėgas ir grįžti į darbą žvalesniems, didina produktyvumą, gerina nuotaiką, mažina stresą, įtampą ir netgi skatina kūrybiškumą, tačiau, pasak tyrėjų, tik 1 iš 3 darbuotojų pietų pertraukos metu atsitraukia nuo biuro stalo. Tai gali tapti nepataisoma ilgalaike žala, juk net yra įrodymų, kad trumpas atokvėpis nuo atliekamos užduoties gali padėti rasti naują požiūrį į ją. Dėl to leisti sau atsitraukti – tiesiog būtina“, – pranešime žiniasklaidai atkreipia dėmesį IT įmonės „Devbridge“ personalo verslo partnerė Lina Žebrauskienė.

Rodyti pavyzdį pačiam

Viena apklausa parodė, kad Šiaurės Amerikos darbuotojai, kurie kasdien daro pietų pertrauką, pasižymėjo didesniu įsitraukimu, pasitenkinimu darbu, produktyvumu ir buvo linkę rekomenduoti darbovietę kitiems potencialiems darbuotojams.

„Trumpoje perspektyvoje gali pasirodyti, kad pietų laiką yra gerai išnaudoti darbo užduotims, ją sutrumpinti tiesiog paskubomis pavalgant yra sumanu, tačiau tokiu atveju ilgainiui tik stipriau pasijaučia nuovargis, nukenčia darbo rezultatai ir savijauta. Be to, tai būtų prarasta galimybė pabendrauti ir su kolegomis“, – pabrėžia HR ekspertė.

Jos teigimu, tie, kurie daro pietų pertraukas, jaučia didesnį pasitenkinimą darbu, yra produktyvesni bei rečiau kenčia nuo perdegimo.

„Jei vadovas pastebi, kad darbuotojas tendencingai nesinaudoja pertraukomis, tuomet būtinai turėtų pakalbėti su kolega, paskatinti prisijungti prie komandos. Tačiau, kad šis laikas iš tikrųjų būtų išnaudotas, visų pirma, labai svarbus ir vadovo pavyzdys – ir pačiam aktyviai naudotis pietų pertrauka, ir pasistengti, kad kolegos įsitrauktų“, – rekomenduoja pašnekovė.

Psichologė Kristina Jievaitienė pritaria, jog vadovai gali pradėti nuo savęs rodydami tinkamą pavyzdį – tuomet ir darbuotojams bus savaime suprantama, jog pietų pertrauka skirta atsikvėpti, o ne pratęsti problemų sprendimą.

„O matant, kad kolektyve yra darbuotojų, kurie neatsitraukia nuo darbų, galima juos pakalbinti ir asmeniškai pasidomėti, kaip jie jaučiasi, kokios to priežastys“, – pataria ji.

Pasak psichologės, šiandieniniame aktyviame pasaulyje žmonės vis sunkiau geba išbūti lėtesni, ramesni, neskubėdami ir skirdami laiko sau.

„Labai dažna tema konsultacijose su klientais – apie bandymą viską spėti, visur dalyvauti, ir dar kokybiškai. Norint išlikti darbo rinkoje, pasiekti geresnių rezultatų, kilti karjeros laiptais – visi šie tikslai, žinoma, nebus pasiekti nieko nedarant, tačiau čia labai svarbu nepamiršti grėsmių ir savo sveikatai, santykiams šeimoje, kokybiškam laisvalaikiui. Dirbant be pertraukų, neleidžiant sau atsiriboti bent kelioms akimirkoms nuo problemų, nuolat būti įsitraukus – tikrai kyla grėsmė patirti emocinį perdegimą, turėti sveikatos problemų, susijusių su lėtiniu nuovargiu, nerimu, stresu, depresija, pablogėjusia santykiais, gyvenimo džiaugsmo sumažėjimu. Žinoma, norisi tikėti, kad vis daugiau kolektyvų ir vadovų tinkamai organizuoja ir motyvuoja darbuotojus pietų pertraukas išnaudoti poilsiui, patys nevargina jų kalbomis apie darbus, nes ne visi žmonės pajėgūs nubrėžti ribas ir pasakyti vadovui, kad norėtų apie darbą per savo poilsio laiką nesikalbėti. Būna įvairių situacijų, tačiau jei tai vyksta nuolat, derėtų imtis pokyčių“, – teigia K. Jievaitienė.

Kokia veikla geriau užsiimti pietų metu?

„Pietų pertraukos tikslas yra atstatyti darbui išeikvotus išteklius, o tą geriausiai padaryti padeda psichologinis atsiribojimas nuo darbo reikalų. Tyrimų rezultatai vienareikšmiškai teigia – kuo mažiau galvojame apie darbo reikalus pietų pertraukos metu, tuo daugiau energijos turime tiek iš karto po jos, tiek darbo dienai besibaigiant“, – Delfi Karjerai teigė doc. dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, VU Filosofijos fakulteto organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė.

Prieš keletą metų publikuotame suomių mokslininkų eksperimentiniame tyrime buvo lyginamos trys intensyvų protinį darbą dirbančių darbuotojų grupės. Vienos grupės darbuotojai 15 minučių pietų pertraukos skirdavo pasivaikščiojimui po parką, antros grupės – darė atsipalaidavimo pratimus, o tretieji leido pietų pertraukos laiką įprastai. Po dešimties dienų trukusio eksperimento, rezultatai parodė, kad tiek vaikščiojantys po parką, tiek darantys atsipalaidavimo pratimus jautė mažiau įtampos nei prieš dalyvavimą eksperimente.

Vaikščiojimas po parką labai stipriai sumažindavo nuovargį iš karto po pietų pertraukos, padidindavo dėmesio koncentraciją ir teikė didesnį pasitenkinimą nei atsipalaidavimo pratimai, tačiau abi veiklos padėdavo pailsėti. Kaip ir galima numanyti, efektas buvo gana trumpalaikis, t. y. padidindavo atsipalaidavimą tik tą darbo dieną.

Panašų eksperimentą atlikę kiti suomių tyrėjai nustatė, kad tiek vaikščiojimas po parką, tiek atsipalaidavimo pratimai sumažindavo kraujo spaudimą, nors streso hormono kortizolio kiekis likdavo nepakitęs. Tiesa, jei nuspręsite imtis minėtų veiklų savo pietų pertraukų metu, reikėtų nusiteikti tam, kad ilgalaikio teigiamo efekto gali tekti palaukti, o trumpuoju laikotarpiu įtampa gali net padidėti, nes teks kitaip planuoti savo pertraukų laiką ir, atsižvelgiant į ribotą pertraukos laiką, gali tekti net keisti savo mitybos įpročius, mokytis relaksacijos pratimų, o tai pareikalaus papildomų pastangų. Bet kuriuo atveju mokslininkai siūlo vaikščiojimą pradėti ankstyvą rudenį, kai oras dar šiltas ir lauke leisti laiką yra malonu.

Siekdami atsakyti į klausimą, kokia veikla pietų pertraukos metu geriausia užsiimti, Kanados mokslininkai lygino, kaip pailsi ir atgauna jėgas tie, kurie užsiima atpalaiduojančiomis veiklomis, bendrauja su kitais ar išnaudoja pietų pertrauką nebaigtiems darbams atlikti. Rezultatas buvo toks, kokio tyrėjai ir tikėjosi – mažiausiai pavargę darbo dienos pabaigoje jautėsi tie, kurie pertrauką panaudodavo atsipalaidavimui; tuo tarpu tie, kurie bendravo su klientais ar kolegomis, ar sprendė darbinius klausimus, dar labiau padidindavo savo dienos nuovargį. Tačiau šis efektas galiojo tik su viena sąlyga – bendravimas su kitais ar užduočių atlikimas pietų pertraukos metu vargino tik tuos, kurie tą darė ne savo valia. Kaip ir galimybės atsipalaiduoti trūkumas dar didesnę įtampą kėlė tiems, kurie neturėjo galimybės pasirinkti.

Kitais žodžiais tariant, kiek atgausime jėgas pertraukos metu, priklauso ne tik nuo to, ką konkrečiai veiksime, bet ir kiek laisvi jausimės pasirinkti veiklą. Panašų rezultatą savo tyrimu gavo ir vokiečių mokslininkai, nustatę, kad geriausias emocijas kelia ir labiausiai atpalaiduoja tos pertraukos, kurios atitinka asmeninius poreikius ir norus. Tačiau šis poveikis negaliojo pasižymintiems chronišku nuovargiu. Taigi, pietų pertrauka geriau geba pasinaudoti tie, kurie turi energijos išteklių, tačiau esant stipriam išsekimui pietų pertrauka, deja, atgauti jėgų nepadės.

Kaip susiplanuoti

Dažnas skundžiasi, kad neturi laiko papietauti, tačiau šį įprotį galima suformuoti sumaniai planuojant laiką arba skatinant tam tikrais sprendimais įmonės viduje.

„Apribokite susitikimus vidurdienį. Būkite pavyzdžiu sakydami savo komandai: „Tai mano pietų valanda. Neplanuokite susitikimų tuo metu, nebent tai yra krizinė situacija ir paskatinkite pietums skirti visą valandą“, – įvardija L. Žebrauskienė.

Anot jos, taip pat svarbi ir organizacijos iniciatyva – pavyzdžiui, visos įmonės bendri pietūs kartą per mėnesį, po kurių aptariami bendrovės rezultatai, pristatomi naujokai ir kitos aktualijos.

Tokiuose renginiuose, pašnekovės teigimu, labai svarbu, kad dalyvautų ir vadovai – taip kolegos turės galimybę prieiti ir gyvai aptarti tai, kas rūpi, kas padės kurti ilgalaikį, pasitikėjimu grįstą ryšį.

„Jei visgi jūsų komanda dirba nuotoliu – pabandykite kartą per savaitę susijungti vaizdo skambučiui. Tai gali būti bendri nuotoliniai pietūs ar kavos pertrauka, kurios metu skirsite laiko ryšių stiprinimui ir aptarsite viską, kas aktualu komandai, išskyrus darbinius klausimus“, – teigia personalo verslo partnerė.

Psichologė K. Jievaitienė papildo, kad tai, ką veikti per pietų pertrauką, yra kiekvieno asmeninė, o ne organizacijos pasufleruota, kaip kartais nutinka, kūrybinė laisvė su idėjomis.

„Manau, svarbu atsižvelgti į kylančius poreikius ir išdrįsti tai įgarsinti. Nebūtinai visi norės žaisti stalo žaidimą, ir ne visi bus sužavėti idėja eiti pasivaikščioti. Verta nebijoti kalbėtis ir rasti bendrus sprendimus. Visai normalu ir leistina, kad žmogus pietų pertrauką kartais norėtų skirti tik sau, pabūti vienas. Bendrumą stiprinti galima karts nuo karto, vystant tam tikras tradicijas ar pan., tačiau paliekant galimybę žmogui pasirinkti“, – mano ji.

Visgi, jei komanda pietų pertrauką praleidžia kartu, tai yra puiki galimybė labiau suartėti, geriau pažinti vienas kitą, stiprinti pasitikėjimą vienas kitu, bendrumo jausmą, kas vėliau, tikėtina, prisidės prie geresnio bendro darbo rezultatų siekimo, bendrų komandos vertybių puoselėjimo ir siekimo, pagalbos vienas kitam suteikimo.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „HR žvilgsnis“ dalis. Ankstesnį ciklo tekstą rasite ČIA. Ciklas skirtas perteikti personalo vadovų, žmogiškųjų išteklių specialistų įžvalgas dėl gerovės darbuotojams sukūrimo ir patarimus, kurie gali praversti ieškant darbo ar keliant kvalifikaciją.