Monika apie savo neįprastą darbą pasakoja TikTok platformoje ir jau tapo vietos įžymybe – žmonės stebisi, kodėl pasirinkau tokią profesiją

Visą darbo dieną kranininkė Monika Chmelevska praleidžia 30-40 metrų aukštyje. Jauna mergina valdo didžiulę, 10 tonų pakelti galinčią mašiną. „Ant žemės nusileidžiu tik papietauti ar pavalgyti ledų, kai darbe būna ledų diena“, – juokiasi Monika, viena iš nedaugelio kranininkių Lietuvoje. Kas paskatino jauną merginą pasirinkti tokią neįprastą profesiją ir kaip į tai reaguoja aplinkiniai?

Pirmą kartą į milžiniško krano kabiną Monika atsisėdo maždaug prieš metus – būdama 22-ejų. Kranininkė pripažįsta iš pradžių bijojusi aukščio, tačiau greitai pripratusi ir dabar džiaugiasi dirbdama tokį išskirtinį darbą. Savo darbo akimirkomis ir vaizdais iš krano kabinos įspūdingame aukštyje mergina dalijasi ir „TikTok“ socialiniame tinkle, kur per kelis mėnesius jau susirinko daugiau kaip pustrečio tūkstančio sekėjų.

Kranininkų šeima

Pasirinkti tokią netikėtą profesiją Moniką įkvėpė tėtis Mikalojus, kuris irgi dirba kranininku.

„Jis daug metų dirba su kranu, kuris kelia iki 200 tonų. Pabandžiau, patiko ir nuėjau mokytis. Mano tėtis irgi yra davęs interviu, nes buvo pirmasis Lietuvoje, kuris išmoko dirbti su tokiomis mašinomis. Dabar jis surinkinėja kranus. Surinko ir kraną, su kuriuo aš dirbu“, – sako „Tilstos“ kranininkė.

Monika džiaugiasi, kad dabar su tėčiu turi apie daug ką pakalbėti – tėvo ir dukros pokalbiai nuolat sukasi apie kranus. Maža to, jos brolis kurį laiką dirbo kranų demontuotoju, tad ši profesija suartino visą šeimą.

Mergina sako esanti labai šeimyniška ir laisvalaikį leidžia ramiai – namuose su mama, tėčiu ir sesėmis. „Važiuojame ir pažvejoti, ir į medžioklę, ir į festivalius. Mums visada linksma“, – šypsosi Monika.

Aukščio baimė nesustabdė

Kelias į krano kabiną merginai nebuvo lengvas. Monika sako iš pradžių taip bijojusi aukščio, kad net norėjusi mesti savo pasirinkimą. Bet noras sekti tėčio pėdomis ir dirbti tai, kas kelia malonumą, buvo stipresnis. Dabar aukščio baimės mergina nejaučia net stipriam vėjui siūbuojant kraną. Tiesa, oro sąlygos turi didelės įtakos kranininko darbui.

„Labai vėjuotomis dienomis darbai apskritai nevyksta. Vasarą dirbti sunkiau, nes viduje nėra kondicionieriaus, o žiemą gali būti šalta“, – pasakoja Monika.

Kabinoje mergina dirba viena, bet bendrauja su apačioje likusiais kolegomis. Jie per raciją ir rankų ženklais paaiškina, kokią užduotį reikia atlikti.

Monika dirba tiltų, viadukų, tunelių ir kitų sudėtingų statinių statyboje besispecializuojančioje įmonėje „Tilsta“. Darbo metu kranininkei tenka pakrauti ir iškrauti krovinines mašinas, kilnoti įvairius krovinius, išpilti betoną, pastatyti karkasus. Krano valdymo pultelius kolegos juokais vadina joystick‘ais – taip pat, kaip žaidimų kompiuterio valdymo pultelį. Visas mašinos valdymas ir vyksta naudojant juos. „Atrodo paprasta, bet iš tiesų nėra lengva“, – šypteli neįprastą profesiją pasirinkusi Monika.

Tapo vietos įžymybe

Norėdama kitiems papasakoti apie savo profesiją, Monika susikūrė paskyrą „TikTok“ socialiniame tinkle. Čia ji pasakoja apie kranininkės darbą, dalijasi įspūdžiais ir vaizdais iš kabinos. „Mane po truputį jau ir gatvėse atpažįsta. Praeiviai pasisveikina, nori nusifotografuoti, stebisi ir klausia, kodėl pasirinkau tokį darbą“, – pasakoja Monika.

Iš pradžių daug merginos pažįstamų netikėjo, jog Monikai pavyks dirbti šį darbą. Buvo žiūrinčių skeptiškai ir abejojančių jos pasirinkimu. Tačiau dabar visi džiaugiasi ir palaiko. O pati Monika ragina kitas merginas nebijoti netradicinių sprendimų: niekada negali žinoti, kur slepiasi tavo pašaukimas.

„Siūlau nebijoti išbandyti savo jėgas, pabandyti nugalėti baimę. Man pavyko tai padaryti. Nereikia niekuomet galvoti, kad kažkoks darbas yra vyriškas. Visų pirma tai yra gerai apmokamas darbas ir jį tikrai verta dirbti“, – sako kranininkė.

Monika pasakoja labiausiai dėl pasirinktos profesijos nusiraminusi, kai įsidarbino dabartinėje savo darbovietėje. „Čia nesijaučiu pavargusi, darbas nėra intensyvus. Visi kolegos labai draugiški, linkę padėti, pagirti už gerai atliktus darbus. Visada paklausia, kaip sekasi, ar viskas gerai. Yra ledų pertraukėlės, rengiami picadieniai, per kuriuos pietums valgome vietoje keptas picas. Pietums skirta visa valanda, per kurią pakanka laiko pailsėti. Tuomet prie darbų grįžti laimingas, su daugiau jėgų“, – sako Monika.

Paklausta apie ateities planus mergina nedvejoja – mato save krano kabinoje.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „Tai įdomu!“ dalis. Ciklas skirtas papasakoti skaitytojams apie įdomius žmones, jų karjeros pokyčius, įspūdinga veikla užsiimančias organizacijas. Jei jūs toks esate arba tokių pažįstate, susipažinkime. Rašykite man: [e-mail]. Ankstesnį ciklo straipsnį galite perskaityti ČIA.