XIX amžiaus vidurys, pasaulį išvysta pirmieji mikrofonai ir garsiakalbiai. Ir kas įvyksta? Nesvarbu, auditorijoje 10, 100 ar 100 tūkst. žmonių, pranešėjo balso užtenka, kad visi girdėtų. Iki tol kalbėtojams buvo savaime suprantama, kad norint viešai kalbėti reikia lavinti techniką – mokytis kalbėti iš atramos, naudoti balso vektorius, rezonatorius ir pan.
„Atsiranda mikrofonas ir staiga, net jei neturi stipraus ar išlavinto balso, ledas – visi girdi. Todėl ilgainiui oratoriai nustoja lavinti balsą. Šiandien scenoje žmonių, pranešimus skaitančių autentišku balsu, yra mažuma. Vadinasi, atsiranda mikrofonai – po truputėlį dingsta balsas“, – reziumavo A. Ivanovas.
Prieš 37 metus „Microsoft“ rinkai pristatė „PowerPoint“ kompiuterinę programą. Vėliau atsirado „Canva“, „Prezi“, „Keynote“ ir pan. „Staiga kalbėtojai gali daryti labai gražias, patrauklias, dėmesį prikaustančias prezentacijas su nuotraukomis, paveikslėliais, judančiomis detalėmis. Pranešėjai pastebi, kad auditorija seka skaidres ir ima krauti visą turinį. Taip priprantame prie skaidrių, kad dabar, kai sakome – paruošk pranešimą, visi galvoja, kokias skaidres reikės dėti. Žmonės net nebemoka kalbėti be skaidrių. Išjunk – kalba ir baigiasi. Vadinasi, mes prarandame gebėjimą sulaikyti auditorijos dėmesį, nuosekliai, aiškiai dėstyti mintį. Dauguma kalbėtojų tampa nebe oratoriais, o komentatoriais. Įjungia skaidrę ir pasakoja, kas matoma. Atsiranda skaidrės – iš dalies dingsta pats kalbėtojas“, – samprotavo A. Ivanovas.
