Retorikos specialistas pamokė, kaip padaryti, kad jūsų pranešimas būtų išskirtinis

Technologijos vis labiau skverbiasi į viešąjį kalbėjimą ir turi esminės įtakos jo kokybei. Mikrofonai, skaidrės, galų gale – įvairūs dirbtinio intelekto įrankiai iš pirmo žvilgsnio palengvina oratorių darbą. Bet ar tikrai? Mykolo Riomerio universiteto komunikacijos dėstytojas, rinkodaros komunikacijos specialistas Andrius Ivanovas aptarė šalutinį dirbtinio intelekto poveikį ruošiantis lipti ant scenos.

XIX amžiaus vidurys, pasaulį išvysta pirmieji mikrofonai ir garsiakalbiai. Ir kas įvyksta? Nesvarbu, auditorijoje 10, 100 ar 100 tūkst. žmonių, pranešėjo balso užtenka, kad visi girdėtų. Iki tol kalbėtojams buvo savaime suprantama, kad norint viešai kalbėti reikia lavinti techniką – mokytis kalbėti iš atramos, naudoti balso vektorius, rezonatorius ir pan.

„Atsiranda mikrofonas ir staiga, net jei neturi stipraus ar išlavinto balso, ledas – visi girdi. Todėl ilgainiui oratoriai nustoja lavinti balsą. Šiandien scenoje žmonių, pranešimus skaitančių autentišku balsu, yra mažuma. Vadinasi, atsiranda mikrofonai – po truputėlį dingsta balsas“, – reziumavo A. Ivanovas.