Tyrimai rodo „bumerangų“ fenomeną: grįžtančiųjų į buvusias darbovietes skaičius auga

Saugi darbo vieta, leidžianti išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Darbuotojus vertinantis darbdavys, atveriantis plačias karjeros galimybes. Moderni darbo aplinka, papildomos naudos ir lankstumas, derinant darbą iš namų ir biuro. Draugiški ir bendradarbiaujantys kolegos. Tai sąlygos, dėl kurių darbuotojai sugrįžta į buvusias darbovietes.

Siekdama atskleisti darbdavių bei darbuotojų požiūrį į grįžtančius darbuotojus, personalo paieškos ir atrankos įmonė „Emplonet“ praėjusių metų pabaigoje atliko internetinę apklausą, kurioje apklausė 735 respondentus. Vykdydama apklausą, įmonė siekė išsiaiškinti, ar darbuotojai grįžta į buvusias darbovietes savo ar darbdavio iniciatyva, kokie faktoriai tai lemia, taip pat – ar abi šalys nesigaili savo sprendimo.

Kaip parodė vykdyta apklausa, pas buvusius darbdavius grįžta kas ketvirtas arba 25 proc. buvusių darbuotojų.

Grįžta į tas pačias arba aukštesnes pareigas

„Šiuolaikiniam darbuotojui ypač svarbios galimybės tobulėti organizacijos ribose, taip pat išlieka aktualus darbo užmokesčio klausimas. Šios dvi aplinkybės lemia darbuotojų sprendimą ir palikti darbovietę, ir į ją sugrįžti. Pavyzdžiui, 2022 metais „McKinsey“ vykdytoje didelio masto apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 13 tūkst. respondentų, daugiausia jų, kaip priežastį palikti dabartinį darbdavį, įvardijo karjeros ir profesinių galimybių stoką. Antroje vietoje rikiavosi darbo užmokestis“, – sako į buvusią darbovietę grįžusių, populiariai „bumerangais“ vadinamų, darbuotojų apklausą atlikusios personalo paieškos ir atrankos įmonės vadovė Violeta Jakutė.

Vadybos konsultacijų, tyrimų ir mokymų įmonės „OVC Consulting“ partnerė ir konsultantė Algė Jablonskienė teigia, kad sugrįžti į buvusią darbovietę specialistai nusprendžia dėl įvairių priežasčių. Tai paskatinti gali tiek paties darbuotojo asmeniniai lūkesčiai ir ambicijos, tiek pokyčiai organizacijose.

„Dažnai tiesiog atrodo, kad pas kaimyną žolė žalesnė, dėl to norisi išbandyti ir patirti kažką naujo – ypač tuo atveju, jei žmogus dar tik pradeda savo karjerą. Tik jau turint su kuo palyginti pirmąją darbovietę, pilnai suprantami jos privalumai ir neretai imama ilgėtis patikusio darbo, organizacijos kultūros, kolegų. Dėl to kai kurie žmonės pradeda svarstyti apie sugrįžimą į buvusią darbovietę“, – sako A. Jablonskienė.

Jos teigimu, galiausiai darbuotojai į buvusią darbovietę gali sugrįžti joje pasikeitus tam tikroms sąlygoms, atsiradus naujoms pozicijoms, dėl kurių bendrovė specialistui vėl tampa patraukli. Dėl to įmonėms svarbu suprasti, kad darbuotojo gyvavimo organizacijoje ciklas nesibaigia darbo sutarties nutraukimu ir neprarasti kontaktų su gerais specialistais.

„Didžioji dalis, pasisėmę naujos patirties ir žinių, grįžta arba į tas pačias, arba aukštesnes pareigas. Ryškiausias pokytis matomas tarp išėjusių jaunesnių specialistų. Net 80 proc. jų, patyrinėję rinką ir ūgtelėję, grįžta į aukštesnes pozicijas ir imasi naujų atsakomybių. Kiek mažesnius, bet taip pat teigiamus pokyčius stebime tarp specialistų pareigas užimančių kolegų – jie grįžta į tas pačias arba aukštesnes pozicijas. Jei pareigos išlieka tos pačios, keičiama komanda – grįžusieji atranda galimybių tobulėti organizacijoje“, – dalinasi Rūta Maleckienė, l.p.e. „Danske Bank“ Lietuvoje personalo vadovė.

Banko Lietuvoje statistika skelbia: 2022 m. į paslaugų technologijų centrą grįžo 128, praėjusiais metais – 153 buvę darbuotojai.

Kviečia grįžti dėl puikių darbo rezultatų arba asmeninių savybių

Apklausos dalyviai, kurių darbo pareigos yra glaudžiai susijusios ar suteikia įgaliojimų priimti sprendimą dėl personalo samdos, taip pat įvardijo priežastis, kurios dažniausiai juos skatina inicijuoti buvusio darbuotojo sugrįžimą. Dažniausiai tai – tenkinantys arba puikūs išėjusio darbuotojo darbo rezultatai arba asmeninės savybės. Su šiuo teiginiu sutiko 90 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje tarp priežasčių, skatinančių kviesti buvusius darbuotojus grįžti, – daugiau vertės kuriančios išplėstos grįžusio darbuotojo žinios – taip teigė 78 proc. respondentų. Trečioje – sklandesnis naujo darbuotojo įvedimas ir adaptacija dėl kultūros ir procesų pažinimo – su šiuo teiginiu sutiko 75 proc. apklaustųjų.

„Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusiųjų darbdavių pritarė, kad samdyti „bumerangus“ skatina ir trumpesnis atrankos laikas, pastebėta mažėjanti darbuotojų kaita, teigiamai pasikeitusios organizacijos aplinkybės, kai, pavyzdžiui, atsiranda galimybė pasiūlyti geresnes darbo sąlygas arba pasikeitė aplinkybės, dėl kurių darbuotojas nusprendė išeiti. Darbuotojų ieškoti tarp buvusių kolegų taip pat skatina aktyvi organizacijų plėtra bei darbuotojų samda“, – sako Violeta Jakutė.

Grižtančių darbuotojų fenomenas išryškėjo po pandemijos

„Nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių darbuotojas nusprendė išeiti, visada verta ir naudinga abiems – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – pasikeisti kontaktais ir palaikyti ryšį, kuris suteiktų galimybę išėjusiam grįžti, darbdaviui susigrąžinti buvusį/ -ią darbuotoją, o kartu – ir per išsiskyrimo laiką jų įgytas žinias bei patirtį. Grįžtantys darbuotojai žino ir dažniausiai vertina organizacijos kultūrą, jiems gerai pažįstami procesai ir praktikos organizacijos viduje, o tai ne tik palengvina darbo pradžią, bet ir toliau stiprina organizaciją“, – sako Rūta Maleckienė.

Konsultantės A. Jablonskienės teigimu, norėdamos, kad darbuotojai po pertraukos būtų pasirengę grįžti į organizaciją, atsisveikindamos su jais įmonės visuomet turėtų įvertinti specialistų nuopelnus, jiems padėkoti ir palikti atviras duris. Ekspertės teigimu, organizacijos, kurios palaiko ryšius su savo buvusiais darbuotojais dažniausiai laimi.

„Teko girdėti puikų vienos įmonės vadovo pasakymą: „Mes neatsisveikiname su savo žmonėmis, mes juos tik išleidžiame į komandiruotę pas kitus, kad sugrįžtų pas mus stipresni“. Tokia logika pravartu vadovautis kiekvienai įmonei. Deja, neretai vadovai sužinoję, kad jų komandos narys nori išeiti, priima tai kaip asmeninį pralaimėjimą, įžeidimą ar net išdavystę. Dėl to atsisveikinimas nebūna malonus, o specialistas į tą įmonę ar bent jau buvusio vadovo komandą ateityje grįžti nebenorės. Įmonėms tokių situacijų reikėtų pasistengti išvengti ir apsibrėžti aiškias atsisveikinimo su darbuotojais procedūras. Susiduriant su darbuotojų trūkumo problema tai tampa dar svarbiau“, – sako A. Jablonskienė.

Pasak Violetos Jakutės, po pandemijos pradėtas plačiau nagrinėti „bumerangų“, t.y. darbuotojų, kurie anksčiau dirbo organizacijoje, bet ją paliko savo arba darbdavio iniciatyva, o vėliau savo noru arba buvusio darbdavio paskatinti sugrįžo, fenomenas.