„Verslavau turbūt nuo dvidešimties ir niekad nesiimdavau trumpų spekuliacijų, – sako Nerijus. – Užaugau aplinkoje, kurioje dominavo ilgalaikės vertybės, tad man buvo įkalta, kad jei jau darai, daryk gerai, jeigu perki – rinkis gerą daiktą, o jei kuri – kurk ilgalaikius, o ne trumpalaikius sprendimus.“
Pirmasis N. Raudonio verslas buvo video nuomos tinklas – jaunasis verslininkas valdė apie 100 video nuomos punktų, kuriuos vėliau teko išardyti, nes prasidėjus interneto aušrai video nuomos poreikio nebeliko, rašoma pranešime.
Verslo schema ant servetėlės
Nerijus pasakoja, jog susidomėjimą siuntų ir logistikos sektoriumi paskatino draugas, dirbęs tarptautinėje siuntų bendrovėje. „Keletą metų aktyviai stebėjau jo įsitraukimą į šią veiklą. Anuomet toks verslas atrodė nepasiekiamas, bet, matyt, pasąmonėje kažkas užsifiksavo ir tiesiog kavinėje ant servetėlės nusibraižėme schemą, kaip visa tai galėtų atrodyti. Tuo metu nebuvo nei IT, nei skenerių, dokumentų ar sutarčių – nieko, kas padėtų kontroliuoti procesą ir sekti siuntas“, – prisimena Nerijus.
Jis priduria, jog nebuvo ir baimės – tik noras eiti į priekį, todėl pardavus video nuomos punktus ir pasiskolinus pinigų iš banko, buvo nutarta startuoti.
„Konkurentų pasaulyje buvo nedaug, vos keli žaidėjai, tad atrodė, kad bus labai paprasta, bet nebuvo – teko įveikti ne vieną iššūkį, kad užaugtume iki to, kas esame šiandien“, – šypteli pašnekovas.
Siuntų bendrovė gimė vežiojant miltus
Verslininkas pamena, kad pirmieji žingsniai logistikoje buvo išties nelengvi – trūko automobilių, sandėlių, teko suktis su trimis kurjeriais, pradėdavusiais darbą ketvirtą valandą ryto ir išvežiodavusiais siuntas po visą šalį, o ką jau kalbėti apie logistinio tinklo statymą, komercinio pasiūlymo pateikimą, logotipą ir kitus verslui reikalingus elementus, kuriuos turėjo aprėpti vos keli žmonės.
„Kad ir kaip stengiausi parduoti paslaugą būdamas ir buhalteriu, ir sandėlininku, ir vairuotoju, niekam mūsų nereikėjo. El. prekyba dar neegzistavo, o didžiosios įmonės, į kurias taikydavomės, kartodavo, jog turime paaugti“, – verslo pradžią prisimena Nerijus.
Vieną dieną verslininko kolega surado klientus, gabenančius miltus duonkepiams. „Reikėjo jiems pristatyti tam tikrą kiekį miltų, – pasakoja pašnekovas. – Miltų išvežiojimas paskatino judėti į priekį kuriant formalią dokumentaciją – pirmasis mūsų važtaraštis buvo išrašytas už miltų pristatymą.“
Šitaip startavus, netrukus atsirado ir pirmas pastovus kompanijos klientas, o Nerijui pavyko suburti nepriklausomų kurjerių tinklą. „Taip keletą metų sukausi 16-18 darbo valandų per parą režimu su trupučiu miego“, – prisimena pašnekovas.
Galimybes atvėrusi krizė
Jau 2006-aisiais įmonė, nenujausdama apie debesijos ateitį, turėjo veikiančią IT sistemą – programą, prie kurios galima prisijungti nuotoliniu būdu, pildyti užsakymus, sekti siuntas, atsispausdinti važtaraščius, klijuoti lipdukus ant dėžių. Šis žingsnis buvo būtinas siekiant dirbti su pastoviais siuntų srautais, o ne su pavieniais siuntiniais.
2008-aisiais su krize atsivėrė ir naujos galimybės. „Kai visi taupė ir ieškojo būdų išgyventi sulėtėjusioje ekonomikoje, atradome nišą – klientus, kuriems sutaupyti padeda savo transporto atsisakymas. Tai suveikė – įgijome pagreitį Lietuvoje, 2010-aisiais įžengėme į Latviją, dar po metų – į Estiją. Nemažai užtrukome, kol pavyko naujose rinkose pralaužti ledus“, – sako N. Raudonis.
Paštomatai 2011-aisiais buvo naudinga pamoka
Dar 2011-aisias „Venipak“ pirmoji Lietuvoje pastatė 50 paštomatų. Deja, vėliau šį tinklą teko išmontuoti – problema buvo tiek rinkos nepasiruošimas, tiek dideli prekybos centrų mokesčiai už paštomatų vietos nuomą.
„Pirmuosius paštomatus pasigaminome patys – mano šeimoje yra inžinerinės bazės, tėtis yra vadovavęs šaldytuvų gamyklai, tad, pasitarus su juo, greitai ir pigiai sukūrėme savo paštomatus“, – pasakoja verslininkas.
N. Raudonis turėjo viziją apie bendrą paštomatų tinklą, apjungiantį visus tuometinius logistikos rinkos žaidėjus, verslininkas netgi bandė šia idėja įkvėpti kitus, tačiau susidomėjimo nesulaukė.
Nors paštomatai 2011-aisiais nepasiteisino, verslininkas teigia, jog šis eksperimentas, net ir atnešęs nuostolių, buvo geras sprendimas ir paskatino tobulinti patį produktą.
„Savo paštomatų tinklą pardavėme Kazachstano ir Vengrijos paštams, – pasakoja verslininkas. – Be to, mano tėčio įmonė pandemijos įkarštyje, kai paštomatų paklausa žaibiškai išaugo, įsitraukė į gamybą pilnu pajėgumu ir dabar yra vienas stambiausių paštomatų gamintojų Rytų Europoje.“
Pandemija įtvirtino naują verslo kryptį
Kitas ryškus lūžis du dešimtmečius menančioje „Venipak“ istorijoje buvo pandemija, kurios metu el. prekyba pasiekė rekordines apimtis, o paštomatai staiga įgijo didelę paklausą.
„Pandemija suformavo nepakeičiamą vartotojų įprotį atsiimti prekes paštomate, tačiau čia atsirado gausybė kitų žaidėjų – staiga kurjeriais tapo praktiškai visi, Europoje išdygo dešimtys tūkstančių paštomatų. Supratome, jog žengdami į naują erą su kurjerine veikla už Baltijos šalių neišeisime, reikėjo ieškoti kitų būdų plėstis globaliu mastu“, – sako N. Raudonis.
Visą dėmesį kompanija nukreipė į neišnaudotas nišas stengdamasi jas užpildyti kurdama naujus produktus bei paslaugas – pradedant aviacija, baigiant visapusiško užsakymo išpildymo paslauga, pernai įvykęs Nyderlandų el. komercijos didmenininkės įsigijimas padėjo „Venipak“ įtvirtinti pozicijas Vakarų Europoje.
Šiandien kompanija veikia kaip pristatymo ir komercijos platforma, siūlanti pažangiausius el. komercijos sprendimus iš vienų rankų. „Siekiame apjungti didžiąsias Europos prekyvietes (angl. marketplaces) ir nutiesti tiltą, leidžiantį verslams pasiekti visus el. komercijos portalus, kuriuose jų prekės gali sulaukti paklausos be barjerų. Tai matome kaip neišnaudotą ir perspektyvią nišą, kuri gali atverti visiškai naujas augimo galimybes verslui“, – verslo transformaciją apibendrina pašnekovas.
Atsitraukimas į finansų pasaulį – apgalvotas žingsnis
Nors Nerijus yra vienintelis „Venipak“ akcininkas, operatyvinį kompanijos valdymą verslininkas jau seniai patikėjęs samdomam direktoriui, o pats didžiąją dalį laiko skiria investicijų ir finansų nišoms.
Nerijus pasakoja, jog sprendimas atsitraukti išsigrynino natūraliai: „Kompanijoje buvo pasiektas „vieno žmogaus orkestro“ lygis, jaučiau, jog mano laiko ir energijos nebeužtenka tolesniam augimui. Šitaip pradėjau atsitraukti nuo operatyvinės veiklos, labiau domėtis finansų pasauliu, sumažinęs savo kasdieninį krūvį, užsiėmiau globalios plėtros vizija.“
Nerijus tvirtina, kad jog toks atsitraukimas buvo itin svarbus žingsnis.
„Jeigu įmonė nori augti, tai viziją turintis jos akcininkas ir įkūrėjas negali vadovo poste užsibūti labai ilgai. Jis turi išvystyti verslą, paversti jį stabiliu, sukurti bazinius procesus ir rasti profesionalą, galintį kokybiškai vykdyti operatyvinę veiklą. Man pasisekė savo kompanijoje suformuoti tokią struktūrą, kurioje kiekvienas savo srities specialistas yra visa galva pranašesnis už mane. Tik stiprūs žmonės kuria stiprią kompaniją“, – teigia verslininkas.
Finansų valdymas – svarbiausias verslas pasaulyje
Nerijus atskleidžia, jog siūlymų parduoti akcijas už vis didesnes sumas sulaukia kasmet, tačiau apie tokį scenarijų jis nesvarsto. „Visada svajojau apie pirminį viešąjį akcijų siūlymą (angl. IPO), o visa įmonės struktūra yra taip suręsta, jog galime judėti šia kryptimi. Jeigu kada nors priartėsime prie šio taško, nebūtinai tuo metu būsime kurjerinė tarnyba“, – svarsto pašnekovas.
Anot jo, parduoti akcijas logistikos versle reikštų tapti didelio organizmo dalimi, netekti laisvės ir tapti samdomu darbuotoju: „Tai nėra mano vizija. Mūsų pliusas yra greitai priimami sprendimai ir nulis biurokratijos. Galime greitai reaguoti į pokyčius, esame lankstūs, o tai sukuria potencialą ateityje augti dar sparčiau.“
Pasak pašnekovo, jo įgyta patirtis finansų ir investicijų pasaulyje labai stipriai pasitarnauja ir versle, padeda analitiškai įvertinti visas potencialias grėsmes ir rizikas. „Finansų pasaulyje negali spekuliuoti ir su minia pirkti „Tesla“ ar „Moderna“ akcijų, turi priimti savarankišką sprendimą. Visa tai koreliuoja su „Venipak“ noru plėstis, įsigyti kitas kompanijas, – sako Nerijus. – Turiu tris sūnus ir noriu išmokyti juos ne verslumo, o asmeninių finansų valdymo. Pinigų valdymas yra svarbiausias verslas pasaulyje, o tai mokėdamas visada rasi įmonių, į kurias verta investuoti, ir su kurių vertės augimu uždirbsi ir pats. Svarbiausia – įkvėpti save, rasti viduje jėgų, daug skaityti ir domėtis.“