Finansų ministerija lygina 2023 m. alkoholio pardavimų ir akcizų surinkimo duomenis su 2020-2021 m., tačiau pasižiūrėjus į dešimties paskutiniųjų metų 2014-2023 m. dinamiką matoma, kad alkoholio suvartojimas Lietuvoje per tą laikotarpį sumažėjo 23 proc.
Silpniausių alkoholinių gėrimų suvartojimas per dešimtmetį mažėjo daug labiau nei stipriųjų. Fermentuotų gėrimų iki 8,5 proc. stiprumo pardavimai krito beveik perpus – 44 proc., o alaus – 26 proc. Tačiau stipraus alkoholio vartojimas Lietuvoje išlieka kritiškai aukšto – dvigubai didesnio nei Vakarų Europos ar Skandinavijos šalių lygio.
2014 m. stiprieji alkoholiniai gėrimai bendrajame alkoholyje sudarė 36 proc., o 2024 m. jau net 43 proc. Šie skaičiai atskleidžia ydingą alkoholio vartojimo kultūrą. Tik rusijoje spiritiniai gėrimai sudaro 46 proc. viso suvartojamo alkoholio.
„Nors visi supranta, jog atsižvelgiant į infliaciją ir augančias gyventojų pajamas, akcizų didinimas neišvengiamas, tačiau jis turi būti racionalus ir teisingas. Neabejoju, dauguma politikų nori, kad alkoholio vartojimas mažėtų, jis ir mažėja, tačiau kol kas, deja, labiau lengvųjų gėrimų sąskaita, o norėtųsi vakarietiškos alkoholio kultūros, kurioje didžiąją suvartojamo alkoholio dalį sudaro lengvieji gėrimai. Privalome pagaliau pasiryžti ir šioje srityje atsisakyti sovietinių laikų šnapso tradicijų ir eiti europietišku keliu“, – teigia Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
Tarptautinių rinkos tyrimų bendrovių duomenys rodo, jog skirtingose Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse spiritiniai arba kitaip stiprieji alkoholiniai gėrimai bendrajame alkoholio suvartojime sudaro nuo 15 iki 25 proc. Likusi suvartojama dalis yra silpnesnieji alkoholiniai gėrimai – alus, vynas, sidras.
„Alkoholio akcizų politikoje būtini nuoseklumas ir proporcingumas. Visų pirma, svarbu akcizais nediskriminuoti silpnesniojo alkoholio gamintojų – didinant akcizą vienodais procentiniais punktais visoms alkoholinių gėrimų kategorijoms, bendras alkoholio vartojimas mažėtų, tačiau tas suvartojamas alkoholis silpnėtų lėčiau. Jeigu patiems lengviausiems gėrimams (alui ir fermentuotiems gėrimams iki 8,5 proc. stiprumo) akcizai didėtų mažesniais procentiniais punktais nei kitoms kategorijoms, tai link vakarietiškosios alkoholio kultūros artėtume sparčiau. Tai ne tik loginis, Vakarų šalių praktikas atitinkantis, tačiau ir vertybinis pasirinkimas, formuojantis vartotojų įpročius. Be to, vyriausybė, siūlydama mokesčių didinimą, turėtų atsižvelgti ir į tai, kas sukuria didžiausią pridėtinę vertę šalies ekonomikai. Deja, kol kas Finansų ministerija siūlo atvirkščiai – akcizą lengviesiems gėrimams didinti po 10 procentų kasmet tris metus iš eilės, o stipriausiems (etilo alkoholis) tik po 5 proc. kasmet“, – akcentuoja S. Galadauskas.