Pagal numatytą tvarką maža alaus įmone laikoma įmonė, kuri per metus numato pagaminti ne daugiau nei 80 tūkst. hektolitrų alaus. Tokiu atveju įmonei galima prisitaikyti 50 proc. mažesnį akcizų tarifą 10-čiai tūkst. hektolitrų per metus.
Visgi pamatę Vyriausybės ruošiamą patvirtinti Akcizų lengvatos taikymo mažų alaus gaminančių įmonių alui tvarkos aprašą, Lietuvos aludariai nustebo: pasirodo, planuojama, kad šia lengvata galės pasinaudoti ne tik Lietuvos ar kitų ES šalių smulkieji aludariai, bet ir viso pasaulio gamintojai.
„Akcizų lengvata taikoma pirmiesiems 10 tūkst. hektolitrų per kalendorinius metus Lietuvos Respublikoje importuoto užsienio mažos alaus įmonės alaus“, – rašoma tvarkos apraše.
Mažų aludarių atstovas: remdami importą, griauname vietinį verslą
Lietuvos smulkiųjų aludarių asociacijos vadovas Gintaras Bingelis teigė nustebęs, sužinojęs, kad smulkiesiems aludariams palaikyti skirta lengvata bus dalinama į kairę ir į dešinę viso pasaulio gamintojams.
„Čia reikia pažiūrėti priešistorę. Lengvata buvo skirta palaikyti Lietuvos mažuosius aludarius. Dabar, atrodo, ji bus nukreipta skatinti ir remti importą iš trečiųjų šalių į Lietuvą. Logikos čia mažai“, – sako jis.
Pasiteiravus, ar tokia nuostata nėra numatyta dėl lygių konkurencinių sąlygų, G. Bingelis komentavo, kad visiškai suprantama, kad ši lengvata galios Europos Sąjungoje mažose daryklose pagamintam alui, tačiau kad ji galios visiems pasaulio gamintojams – jam nesuprantama.
„Viskas aišku dėl lengvatos ir ES šalyse mažųjų daryklų gaminamam alui. Jei mes išvežame alų į kitas ES šalis, deklaruojame gamybines apimtis ir galime naudotis tomis pačiomis lengvatomis, kaip tų šalių mažieji aludariai. Bet čia veikia bendra ekonominė erdvė, kurioje neturi būti diskriminuojamas nė vienas ES narys, – tęsė pašnekovas. – Kitas dalykas su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Kinija, Rusija, Baltarusija ar Vietnamu. Ar mes turime remti jų mažų aludarių pramonę? Mūsų prekėms keliaujant į tas šalis jokių lengvatų nėra. Todėl čia gal žiūrėkime, ar yra adekvačios ir lygiavertės sąlygos sudarytos Lietuvos ir trečiųjų šalių įmonėms“.
Pasiteiravus, kaip konkrečiai Lietuvos mažuosius aludarius paveiktų įsigaliojusi tokia nuostata, G. Bingelis teigė skaičių neturintis, tačiau į tokią nuostatą siūlė žiūrėti, kaip į valstybės formuojamą politiką: „Tai rodo aiškia politiką nacionalinio verslo atžvilgiu, ES atžvilgiu ir kitų šalių. Kiek valstybė suinteresuota, kad Lietuvoje būtų kuriamos darbo vietos, kokiomis priemonėmis stengiamasi aktyvinti verslus“.
Mažų aludarių atstovas prisipažino, kad, kai buvo svarstoma akcizų lengvata, mažieji šio sektoriaus atstovai buvo nudžiugę: „Tačiau kai dabar skaitome paruoštą projektą įgyvendinimui, pradedame matyti visiškai kitą kryptį, o dėmesys sukoncentruotas į importą. Bet jei remiame importą, griauname savo nacionalinį verslą“.
Nepritaria ir didieji gamintojai
Diskutuotiną nuostatą akcizo alui lengvatą taikyti importuojamam produktui iš mažųjų daryklų pastebėjo ir Lietuvos aludarių gildija, vienijanti didžiuosius alaus gamintojus, kaip „Švyturys-Utenos alus“, „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Volfas Engelman“.
Finansų ministerijai nusiųstame Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko kreipimesi rašoma, kad „visiškai nepriimtinas projekto […] lengvatos taikymas importuojamam užsienio mažų alaus įmonių pagamintam ir iš ES įvežamam alui. Įstatymo tikslas yra remti Lietuvos mažuosius aludarius, tačiau šiuo projektu siūloma remti viso pasaulio (įskaitant Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją) mažuosius aludarius, kurių yra dešimtys tūkstančių“.
Didžiųjų aludarių atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad tokia visiems pasaulio mažiems alaus gamintojams teikiama lengvata gali pasinaudoti ir prekybos tinklai arba didieji importuotojai.
„Prekybos tinklai arba didieji gėrimų (ir ne tik gėrimų) importuotojai lengvai gali surasti nuo dešimties iki šimto mažų alaus daryklų ir gauti lengvatą dešimčiai ar visam šimtui milijonų litrų alaus. Turint galvoje, kad visą Lietuvos alaus rinką sudaro tik 210 milijonų litrų, tai importuotojai ją galėtų lengvai užpildyti vien lengvatiniu alumi. Toks reguliavimas iškreips tiek lengvatos prasmę, tiek konkurencines sąlygas“, – rašte ministerijai teigia S. Galadauskas.
Portalui Delfi užklausus Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos atstovo Manto Zakarkos, ar importuotojams būtų naudinga tokia pataisa, jis teigė, kad ši nuostata asociacijos nariams nėra aktuali.
„Mūsų asociacijos narių, alkoholinių gėrimų gamintojų bei importuotojų produktų krepšeliuose alus sudaro itin mažą dalį, tad toks siūlymas ir šie pakeitimai mūsų asociacijai nėra aktualūs. Seime tokiam siūlymui buvo pritarta būtent dėl Lietuvos mažųjų alaus gamintojų produkcijos ir manome, kad taip ir turėtų būti“, – komentare teigė jis.
Asociacijai priklauso tokios įmonės kaip stipriųjų alkoholinių gėrimų atstovai „Pernod Richard Lietuva“, „Prike“, „Amber Distribution Lithuania“.
Majauskas: ministerijos pozicija – šiek tiek netikėta
Lengvatą akcizui alui mažiesiems aludariams pasiūlęs konservatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas teigė, kad mažos alaus daryklos su didžiųjų daryklų gaminamu ar prekybininkų importuojamu pigiu alumi gali konkuruoti tik unikalumu ir kokybe.
„Dėl šios priežasties mažųjų daryklų gaminamo alaus savikaina yra ženkliai didesnė už didžiųjų gamintojų. Todėl absoliuti dauguma ES šalių, siekdamos paremti mažuosius, taiko sumažintus akcizus kraftiniam alui“, – kalbėjo jis.
Pasak politiko, jei minėta lengvata bus taikoma ir trečiųjų šalių importuojamam alui iš mažų daryklų lengvata gali savo tikslo - pagerinti Lietuvos kraftinio alaus daryklų konkurencinę padėtį – gali ir nepasiekti.
„Tokia Finansų ministerijos pozicija yra šiek tiek netikėta ir įgyvendinimo požiūriu. Visų pirma, gali būti nelengvas uždavinys muitinei kiekvieną kartą įvertinti, ar importuojamas iš trečiųjų šalių alus atitinka teisės aktuose įtvirtintą kraftinio alaus apibrėžimą. Taip pat, išsiaiškinti, ar konkreti importuojama alaus dėžė yra pirmieji hektolitrai, nes lengvata gali būti pritaikoma tik pagamintiems pirmiesiems 10 tūkst. hektolitrų“, – pabrėžė pašnekovas.
Portalas Delfi prieš porą dienų dėl lengvatos iš trečiųjų šalių importuotam mažų daryklų alui užklausė ir Finansų ministerijos. Kol kas ministerija atsakymo, kiek tokia lengvata, taikoma importuotam alui, gali kainuoti ir kodėl lengvata bus taikome ne Lietuvos ir ES šalių mažiesiems aludariams, nepteikė.