Restoranas dėl interjero, kurį įkūnijo architektai, broliai dvyniai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai ir dėl išskirtinės publikos, kuri ten rinkdavosi, buvo laikomas vienu geriausių ir madingiausių restoranų tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Bohemiška aplinka, geru maistu ir gyva muzika garsėjusios „Neringos“ neaplenkdavo ne tik Lietuvos menininkai, bet ir į ją atvykstančios kitų šalių įžymybės. O naujieji jos šeimininkai tvirtina norintys ir toliau išsaugoti tą aurą, kuri daugybę dešimtmečių gaubė šią vietą.
Apie daugiau kaip trejetą metų trukusią „Neringos“ rekonstrukciją, atliktus darbus ir įvykusius pokyčius portalui Delfi pasakoja UAB “Neringos restoranas” ir UAB “Neringa hotel” valdybos pirmininkė Rūta Tamulienė.
– Yra toks posakis – neatpažįstamai pasikeitęs. Ar jis tinka kalbant apie legendinį „Neringos“ viešbutį ir restoraną, kurį mes išvysime po rekonstrukcijos ir kokie yra esminiai pokyčiai?
– Čia būtų svarbu atskirti viešbutį ir restoraną. Viešbučiui ši frazė yra tikrai labai tinkama. Per rekonstrukciją liko tik fasadas, buvo pastatyti dar du priestatai, padidėjo viešbučio kambarių (turėjome 60, o dabar turime 124 su 3 konferencijų salėmis), atsirado naujas „Neringa Lobby bar“.
Interjeras, medžiagiškumai, baldai, spalvos – viskas kurta naujai, atsižvelgiant į istoriją, lietuviškumą bei semiantis įkvėpimo iš legendinio restorano, kurio motyvų apstu visame viešbučio interjere.
Restorano dalyje esminių pokyčių neįvyko. 1970 m. lapkričio 5 d. restorano interjeras įtrauktas į Lietuvos architektūros paminklų, saugojamų valstybės, sąrašą. Investavome begalę laiko ir jėgų, kad atkurtume restoraną tokį, kokį jį įsivaizdavo ir kūrė broliai architektai A. ir V. Nasvyčiai. Daug laiko naršėme archyvuose, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, ieškojome žmonių, kurie turi sukaupę istorinių restorano nuotraukų. Radome daug pirmojo įgyvendinto projekto nuotraukų, senųjų interjero vizualizacijų – visa tai labai padėjo restauruojant restoraną.
– Koks buvo ir koks po rekonstrukcijos virto viso „Neringos“ ansamblio plotas, kokios naujos erdvės atsirado, o kokių buvo atsisakyta?
– Viso mūsų pastato plotas šiuo metu sudaro daugiau nei 7000 kv. m. Buvo atsisakyta vidinio kiemelio, vietoj jo atsirado nedidelis požeminis parkingas bei priestatas. Virš restorano didžiosios salės iškilo priestatas. Pastate be išsiplėtusio viešbučio ir restorano „Neringa“ su privačiomis salėmis, rasite tris barus: „Neringa Basement Bar“ (vietoje seniau buvusio „Kafe-bar“), „Neringa Lobby Bar“, „Neringa Rooftop Bar“.
– Kokių siurprizų, atradimų ir iššūkių (tiek istorinių, susijusių su paveldu, tiek susijusių su šiuolaikiniams viešbučiams bei restoranams keliamais reikalavimais) susidūrė šį pastatą rekonstravę specialistai?
– Iššūkių būta tikrai nemažai, kad ir pačioje pradžioje, kai pradėjome ruoštis darbams ir ardėme interjerą viešbutyje – su nekantrumu stebėjome atsidengiančius pastato istorijos sluoksnius, – ar tai būtų dažai, ar medinės pertvaros, ar senosios plytos, ar kažkurio laikmečio statybininkų užrašai ant sienos. Kiek vėliau pamatėme, kad perdangos deformuotos, tad teko keisti sprendinius.
Rekonstrucijos, kasybų metu buvo rastos kažkada buvusių degimo krosnių liekanos, datuojamos XVI a. I p., kurias išsaugojome. Siurprizai laukė beveik kiekviename žingsnyje, tačiau kiekvieną iššūkį vertinome kaip dar vieną galimybę.
– Baras ant stogo – uždaras ar atviras ir ką nuo jo galės išvysti baro svečiai?
– Baras ant stogo bus atviras, šia erdve mes labai didžiuojamės, nes planuojame čia įrengti vieną pirmųjų barų ant stogo Vilniuje. Tokie barai labai populiarūs Europos miestuose, tačiau jie dar neradę savo pozicijos Lietuvoje. Viršutiniame bare atsiveria nepakartojama, beveik 360 laipsnių Vilniaus panorama – vienoje pusėje matosi senamiestis ir Gedimino bokštas, kitoje pusėje – televizijos bokštas, o dar kiek pasisukus ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, bei kitoje upės pusėje esantys Konstitucijos prospekto dangoraižiai. Čia visas Vilnius tarsi ant delno, atmosfera nuostabi, jausmas būnant tarsi burbule, pakibusiame virš miesto šurmulio.
– Kur savo automobilius galės statyti „Neringos“ svečiai?
– „Neringos“ viešbučio svečiai turės galimybę parkuotis mūsų požeminiame parkinge. Visi kiti svečiai, kaip ir anksčiau, galės naudotis miesto sukurta parkavimo infrastruktūra.
– Restoranas „Neringa“ ir viešbutis projekte buvo aiškiai atskirti – viešbučio dalis pertvarkyta iš esmės, o restoranas, kuris užėmė pusę viešbučio pastato pirmojo aukšto, buvo apsaugotas ir užkonservuotas, kol po viešbučio rekonstrukcijos darbų pradėta jį restauruoti. Vadinasi, tik pabaigus viešbučio rekonstrukcijos darbus imtasi restorano? Kodėl buvo priimtas sprendimas ir ar viskas vyko pagal planą?
– 1970 m. lapkričio 5 d. restorano interjeras įtrauktas į Lietuvos architektūros paminklų, saugojamų valstybės, sąrašą. Būtent todėl restorano patalpos buvo labai kruopščiai apsaugotos ir užkonservuotos, kad jas maksimaliai apsaugotume nuo drėgmės ir statybinių dulkių rekonstrukcijos metu. Tad normalu, kad restorano restauracijos darbai buvo pradėti kiek vėliau nei viešbučio.
Sulaukėme daugybės žinučių, skambučių iš žmonių, kurie fotografavo mūsų viešbučio griovimo darbus, baimindamiesi dėl restorano. Mes tai vertiname kaip signalą, kad restoranas „Neringa“ yra labai svarbus istorinis mūsų miesto objektas, jautėme atsakomybę prieš visuomenę ir šiandien drąsiai galime teigti, jog restauracija pavyko sėkmingai, ir mes be galo didžiuojamės nuveiktais darbais.
– Kiek dažnai vykdant rekonstrukcijos darbus teko koreguoti ar keisti projektus, kviesti atitinkamas komisijas?
– Projektų pokyčiai vyko gana dažnai, bet labai sklandžiai. Atitinkamos komisijos buvo kviečiamos, kai to reikėjo, dažnai jos mus aplankydavo, nes šis projektas sulaukė labai daug visuomenės dėmesio. Visiems labai rūpėjo mūsų darbų procesai, o mes taip pat labai stengėmės būti atviri ir įtraukti visų šalių atstovus.
– Kurios iš senosios „Neringos“ detalių, dalių ar elementų buvo išsaugotos?
– Dauguma restorano detalių buvo restauruotos bei išsaugotos. Be to, atkūrėme gobelenų raštus, baldus, bei kitus interjero elementus, kurie buvo išnykę ir su laiku pamiršti. Pagrindinis tikslas buvo išsaugoti ir pagal galimybes atkurti pirminį, senąjį 1959 metų restorano interjero variantą.
– Kokių naujų puošybos elementų, kokių autorių darbų galima bus išvysti tiek viešbutyje, tiek kitose erdvėse?
– Viešbučio hole tik įėjus pasitinka Laimučio Ločerio medinis bareljefas „Kopų garsai“. „Neringa Lobby Bar“ kabės Juozo Balčikonio tekstilės gaminys „Vandens ir smėlio fūga“. Abu šie darbai buvo restauruoti ir rado puikią vietą mūsų naujajame interjere.
Žinoma, kad „Neringos“ restorane taip pat galėsite išvysti restauruotus autorinius darbus: mažosios salės galinėje sienoje Juozo Kėdainio sukurtą reljefą, kuriame vaizduojamas poilsis pajūryje, didžiosios salės sienas puošiančias Neringos ir Naglio legendos motyvais ištapytas freskas, kurias ištapė dailininkai Vladas Jankauskas ir Vytautas Povilaitis.
– Kiek įmonių ir žmonių darbavosi prie „Neringos“ rekonstrukcijos?
– Statybų metu čia kasdien dirbdavo virš 100 žmonių. Daugybė įmonių mums padėjo įgyvendinti šį projektą. Didžiausias darbas atiteko mūsų architektams iš bendrovės „Renova“, mūsų rangovams iš bendrovės „Merko statyba“, mūsų valdytojams iš bendrovės „Contestus“ bei mūsų interjero kūrėjams iš „Yes.design.architecture“. Šios įmonės buvo mūsų pagrindinė komanda, kuri diena iš dienos plušo prie šio projekto beveik ketverius metus. Esame jiems be galo dėkingi už skirtą laiką, profesionalų darbą bei pastangas.
– Kokių Lietuvos gamintojų ir kokių autorių paslaugomis pasinaudojote, kas, tarkime, gamino baldus, patalynę, audė gobelenus, kilimus ir pan.?
– Dauguma mūsų tiekėjų, gamintojų yra iš Lietuvos, baldai, gobelenai, kilimai yra kurti ir gaminti specialiai pagal mūsų užsakymą. Kadangi šis projektas tikrai nemažas, tai ir gamintojų yra tikrai labai daug. Mūsų tiekėjų sąrašas labai ilgas, manau, kad tikrai prasminga būtų paminėti visas įmones, teikusias savo paslaugas, tačiau sąrašas greičiausiai būtų ilgesnis už šį interviu.
– Kokie ateities sprendimai yra panaudoti šiame istoriniame pastate? Kiek visi atlikti darbai kainavo?
– Į viešbučio ir restorano „Neringa“ rekonstrukcijos projektą investuota daugiau kaip 14 mln. eurų, iš kurių apie 2 mln. eurų – investicijos į interjerą. Pastatas išmaniai valdomas, įdiegti naujausi energijos taupymo sprendimai.
– Ar jau yra suformuota darbuotojų komanda, kiek į jį ketina sugrįžti senbuvių, o taip pat smalsu, kiek ketinama sukurti darbo vietų?
– Šiuo metu jau esame suformavę administracijos komandą. Džiaugiamės, kad į mūsų komandą sugrįžta daug senbuvių. Tarp jų – „Neringos restorano“ direktorė Agnė Lenickienė, bendrovės „Neringa hotel“ direktorė Edita Liutkevičiūtė. Jos abi yra ilgametės mūsų įmonių darbuotojos, dirbančios „Neringoje“ virš 10 metų. Jos dalyvavo beveik visuose statybų procesuose, užtikrindamos, kad priimti sprendimai padėtų įmonių operavimui.
Taip pat pas mus sugrįžo mūsų ilgametė restorano „Neringa“ šefė Honorata Lyndo, kurios labai laukėme ir todėl esame labai laimingi, kad ji ir vėl vadovaus mūsų virtuvei. Atsiradus galimybei dirbti pilnu pajėgumu planuojame per abi įmones sukurti daugiau nei 90 darbo vietų.
– Ar „Neringos“ meniu išliks jos vizitine kortele buvę „Kijevo“ kotletai?
– Tikrai taip! Mūsų meniu jau spaustuvėje ir, žinoma, ten bus visi mūsų svečių pamėgti patiekalai – „Kijevo“ kotletas taip pat. Beje, šį klausimą girdžiu bene dažniausiai.
– Kokią muziką bus galima čia išgirsti?
– Sovietmečiu „Neringoje“ dažnai skambėdavo okupacinės valdžios ne itin toleruojama džiazo muzika, kuri greičiausiai prasidėjo nuo Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Čekasino ir Vladimiro Tarasovo trio, ir tapo neatsiejama restorano dalimi, tad džiazas čia tikrai bus.
„Neringa“ visada buvo atvira kultūrai, muzikai ir menui, tad čia galėsite išgirsti ir kitokios muzikos. Fortepijono garsai džiugins mūsų svečius kiekvieną dieną pietų metu. Gyva muzika yra labai svarbi restorano „Neringa“ dalis, kurią planuojame puoselėti, remti ir palaikyti.
– Sakoma, kad „Neringa“ visada turėjo savo charakterį. Kaip dabar jį įvardintumėte?
– Istoriškai „Neringa“ visada buvo bohemos, disidentų, žodžio ir minties laisvę gerbiančių žmonių vieta. Manau, kad šis restoranas tapo miesto legenda ne tik dėl to, kad išliko, ar dėl to, kad interjeras jame unikalus. „Neringoje“ visada rinkosi žmonės kovojantys už laisves, žmogų kaip individą ir jo saviraiškos laisvę, labai norėtųsi šias pamatines restorano charakterio savybes išsaugoti šių dienų kontekste.
– Kaip pandemija pakoregavo darbų ir atidarymo terminus, ar jau galima būtų galutinai įvardinti jeigu ne datą, tai aplinkybes, kurioms lėmus šis vilniečių ir miesto svečių pamėgtas pastatas pagaliau atvers duris ir sulauks savo lankytojų?
– Esame finišo tiesiojoje. Darbai jau daug kur baigti, liko pataisymai ir tam tikros detalės. Nenorėdami rizikuoti savo darbuotojų ir kitų žmonių sveikata, laukiame, kada bus atšaukti gyvo bendravimo ribojimai ir galėsime pabaigti komandos formavimą bei pradėti naujų darbuotojų apmokymus. Deja, šiomis neapibrėžtumo sąlygomis, atidarymo data nebepriklauso nuo mūsų, tačiau pažadame, kad praėjus pandemijai ir gyvenimui grįžus į įprastą vagą, būsime pasiruošę priimti svečius.
– Įvardinkite skaitytojams, kas šiuo metu yra tikrieji šio ansamblio šeimininkai?
– Formaliai akcininkai yra bendrovė „JTC“ ir „Marliese Investments Limited“. Tačiau mes, dirbantys Neringoje, jau seniai supratome, jog tikrieji šios unikalios vietos šeimininkai yra visi mūsų svečiai.
Portalas Delfi primena, kad restoranas „Neringa“ buvo atidarytas 1959 m. lapkritį. Jo projekto ir pavadinimo autoriai – architektai A. ir V. Nasvyčiai.
Viešbučio „Neringa“ pastate daugiausia vertingųjų savybių, įrašytų Kultūros vertybių registre, buvo būtent restorano interjere: tai restorano trijų salių ir vestibiulio tūrinė erdvinė kompozicija, išdėstymas, interjero visumos sprendiniai, taip pat architektūrinės detalės, tarp kurių ir didžiojo restorano salės scenos pakyla, šviestuvai, dekoratyvinis baseinėlis su stiklo skulptūra bei bufeto-baro, sienų ir grindų apdailos tipai.
„Neringa“ interjerą kūrė dailininkai V. Jankauskas ir V. Povilaitis, kurių sieninė tapyba „Neringa ir Naglis“ ant restorano didžiosios salės sienos bei skulptoriaus J. Kėdainio mažosios salės puošmena bareljefas „Neringa“ buvo vieni įsimintiniausių interjero elementų.
Nuo pat įsikūrimo „Neringa“ tapo kultine bohemos, inteligentijos susibūrimo vieta. Čia rinkdavosi garsiausi to meto žmonės – poetas Justinas Marcinkevičius, režisierius Vytautas Žalakevičius, dailininkas Stasys Krasauskas, kalbininkas Bronys Savukynas, rašytojas Juozas Baltušis, iš Sovietų Sąjungos atvykusios garsenybės – Vladimiras Vysockis, Bulatas Okudžava ir kiti.
Nuo 1969 m. čia ketvirtadieniais buvo rengiami džiazo vakarai, penktadieniais ir šeštadieniais skambėdavo gyva muzika.
2017 m. rugsėjį šis pastatas buvo uždarytas rekonstrukcijai.