Kinijos prezidentui Xi Jinpingui paskelbus, kad didžiausia pasaulio teršėja iki 2060 m. pasieks nulines emisijas, anglies neutralumas tapo viena iš pagrindinių frazių per kiekvieną oficialų susitikimą ar pasisakymą, nesvarbu, ar kalba suktųsi apie ekonomiką, finansus, technologijas, ar netgi kultūrą ir turizmą. Tai liudija augantį Kinijos visuomenės sąmoningumą klimato atžvilgiu, tačiau tuo pačiu kelia precedento neturintį ažiotažą ir skatina „žaliąjį smegenų plovimą“.
Vien per pastaruosius kelis mėnesius bent dešimt kompanijų atsiuntė Bloomberg kvietimus apsilankyti jų „anglies atžvilgiu neutraliuose“ pramoniniuose parkuose ar išgirsti apie jų „anglies atžvilgiu neutralius“ produktus – nuo alaus iki marškinėlių. Kartu su kvietimais visada pateikiami įspūdingų emisijas mažinančių technologijų aprašymai, diagramos, rodančios sutaupytą energijos ar vandens kiekį, ir, žinoma, šūkiai, aidu atkartojantys aukščiausių Pekino lyderių žodžius.
Tačiau jie dažnai praleidžia esminę informaciją: emisijas. Kiek anglies dioksido išsiskyrė gaminant produktą? Kiek kuro buvo sudeginta perdirbant žaliavas? Kokias kompensavimo programas finansuojate, kad atpirktumėte savo išmetamus teršalus?
Vis dažniau galima išgirsti ir keletą kitų susijusių terminų: „ekologiškas“, „švarus“, „žalias“, „draugiškas aplinkai“. Jie netgi dar blogesni, nes jų neapibrėžtumas leidžia kompanijoms klaidinti klientus, painioti visuomenę ir pridengti pramonės šakas bei įmones, kurios ir toliau sėkmingai teršia.
Anglies neutralumas – ne madingas šūkis, bet tikslas, reikalaujantis kruopštaus apskaičiavimo ir detalių veiksmų planų.
„Klimatas ir anglies neutralumas yra populiariausi pastarųjų metų žodžiai, – pritaria „Greenpeace East Asia“ pasaulinės politikos analitikas Li Shuo. – Nors jau geriau, kai žmonės apie tai šneka per daug, nei per mažai, netrukus visiems teks pabusti ir suprasti, kad ažiotažui nebeliko daug laiko: reikia spręsti realias problemas.“
Po Xi Jinpingo klimato įsipareigojimo 2020 m. rugsėjo mėnesį kelios Kinijos kompanijos paskelbė savo nulinių emisijų terminus. Tačiau daugelį šių pasiūlymų sudaro migloti pažadai, o ne konkrečios priemonės, be to, kai kurie planai netgi prieštarauja iškastinio kuro atsisakymo krypčiai.
Imkime kad ir „China National Offshore Oil Corp.“, didžiausią Kinijos pakrantės naftos ir dujų gamintoją. Siekdama „anglies neutralumo“, bendrovė pažadėjo eliminuoti savo veiklos sukuriamas emisijas, tačiau nesiims jokių veiksmų, kad sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išsiskiriančių deginant jos parduodamą naftą, problemą. Negana to, ji planuoja pradėti naudoti daugiau gamtinių dujų, kurios ne tik išskiria anglies dioksidą, bet yra pagrindinis dar galingesnių šilumą sulaikančių dujų – metano – šaltinis.
Vadinamoji „švari anglis“ tėra dar viena skambi frazė, kurią pasitelkia pramonės šakos ir kompanijos, siekdamos pridengti savo investicijas į patį nešvariausią kurą. Centrinė vyriausybė neseniai paskatino šią prieštaringai vertinamą koncepciją, skirdama daugiau nei 200 mlrd. juanių (31 mlrd. dolerių) finansuoti švarios anglies projektams (lengvatiniais įkainiais), nes šalis neva stengiasi „skatinti ekologišką ir mažai anglies dioksido išskiriančią plėtrą“. Ši naujiena buvo paskelbta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Kinija COP26 klimato viršūnių susitikime paragino sušvelninti pasisakymus apie laipsnišką pasaulinį anglies energijos atsisakymą.
Nėra jokio nacionalinio standarto ar mechanizmo, kuriuo būtų galima patikrinti bendrovių skelbiamus teiginius apie anglies neutralumą, o institucijos, vertinančios kompensacijų projektus, taiko skirtingus reikalavimus, teigia Qin Yan, „Refinitiv“ vyresnioji anglies dioksido analitikė.
„Kitas Kinijos laukiantis žingsnis bus suvienodinti kreditavimo ir verifikavimo sistemą, – sakė ji. – Kinija yra linkusi nurodymus „nuleisti iš viršaus“ ir remtis administraciniais reglamentais, tuo tarpu Europoje yra toks dalykas kaip nepriklausomų grupių priežiūra, o žiniasklaida dažnai kritikuoja „žaliuoju kamufliažu“ prisidengusių įmonių elgseną.“
Kinijos žiniasklaidos priemonės šiuo atžvilgiu bejėgės. Užuot prižiūrėjusios, ar kompanijos laikosi savo skelbiamų nuostatų, daugelis prisijungė prie „anglies neutralumo“ karštinės. Praėjusį mėnesį Šandongo provincija pasiūlė naują schemą, leidžiančią kompanijoms pradėti įgyvendinti itin taršius projektus tik tuo atveju, jei jos gali įrodyti, kad išvengė tokio pat išmetamųjų teršalų kiekio kituose projektuose – atnaujindamos technologijas, sumažindamos pajėgumus arba pereidamos prie švarios energijos. Nors toks reikalavimas nė kiek nesumažina bendro išmetamųjų teršalų kiekio, kelios žiniasklaidos priemonės šią politiką interpretavo kaip reikalaujančią, kad „nauji projektai būtų anglies dioksido atžvilgiu neutralūs“.
„Tušti šūkiai be įgyvendinamų planų ilgai netruks, o žali melai greitai išplauks į paviršių, – sakė „Greenpeace“ atstovas Li Shuo. – Nebe tie laikai, kai užtekdavo ilgalaikio tikslo, užsibrėžto prieš kelis dešimtmečius, ir žmonės likdavo patenkinti. Dabar, po Glazgo susitikimo, turime aiškiai pasakyti, koks yra ateinančių trejų metų planas.“