„Boston Consulting Group“ (BCG) yra vadybos konsultacijų kompanija, kurios visame pasaulyje išsibarsčiusiuose biuruose darbuojasi daugiau nei 22 tūkst. žmonių. Metinės kompanijos pajamos viršija aštuonis mlrd. dolerių (apie 6,9 mlrd. eurų), rašo bbc.com.
R. Lesseris prie šios kompanijos prisijungė iš karto po verslo mokyklos baigimo 1988 m. Jis įgijo chemijos inžinieriaus išsilavinimą. R. Lesseris ketvirtį amžiaus įmonėje kilo karjeros laiptais, o 2013 m. tapo „Boston Consulting Group“ generaliniu direktoriumi. Šių metų rugsėjo pabaigoje jis pasitraukė iš generalinio direktoriaus pareigų ir tapo tarptautinės valdybos pirmininku.
R. Lesseris paaiškino, kodėl susiformuoja „vadovų burbulai“.
„Kai atsiduri hierarchijos viršuje, imi daryti didelę įtaką žmonių karjerai. Egzistuoja natūrali tendencija, kad žmonės tada pradeda sakyti tuos dalykus, kuriuos, kaip jie mano, iš jų norima išgirsti – dalykus, kurie atitinka klausančiojo pasaulėžiūrą arba jį pradžiugina“, – dėsto R. Lesseris.
Jis aiškina, kad burbulas formuojasi pamažu, nes iš pradžių kolegos į vadovą žvelgia kaip į jiems lygų asmenį, kurį pažįsta, žino apie jo ankstesnę veiklą. Tačiau, pasak R. Lesserio, laikui bėgant, tarp vadovo ir visų kitų darbuotojų „po truputį formuojasi atotrūkis“.
Dėl šios priežasties vadovai privalo veikti proaktyviai ir kurti tokią aplinką, kurioje būtų skatinamos prasmingos diskusijos.
„Aš stengiuosi džiaugtis tais atvejais, kai pats esu neteisus, o kiti – teisūs. Tokiu būdu sprogdinamas burbulas“, – pažymi R. Lesseris.
Kaip pavyzdį jis pateikia klimato kaitos klausimą. R. Lesseris pripažįsta, kad neskubėjo suvokti šio proceso svarbos, tačiau jis ėmė keisti jo kompanijos kultūrą ir įprastas praktikas.
„Mes jau žengėme kovos su klimato kaita link, bet ne taip tvirtai, kaip reikėjo, o mano partneriai, dirbantys BCG, mane labai smarkiai skatino, ugdydami platesnę mūsų partnerystę“, – aiškina R. Lesseris.
Vienas vyresnysis partneris iš Vokietijos netgi nutarė perimti reikalus į savo rankas ir išsiuntė vidinį elektroninį laišką darbuotojams su paties sukurtu vaizdo įrašu, įspėjančiu apie nereagavimo į klimato kaitą pavojus.
Pačiam R. Lesseriui buvo kiek nepatogu užimti aiškią poziciją klimato kaitos klausimu, kadangi BCG turi stambių klientų, kurių veikla susijusi su naftos pramone, jau nekalbant apie politines pasekmes Jungtinėse Valstijose, ypač D. Trumpo administracijos valdymo metu.
„Tačiau paaiškėjo, kad tie [man iššūkį metę] partneriai yra teisūs, – pasakoja R. Lesseris. – Tai pakeitė mūsų kryptį ir padėjo man išsiveržti iš burbulo.“
Tiesą pasakius, atsitiktinis veiksnys, padėjęs pakeisti BCG kryptį, buvo COVID-19 pandemija, privertusi kompaniją permąstyti tradicinius darbo modelius tokiais būdais, kurie padeda įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslus.
Vadybos konsultantai ir tarptautinės kompanijos, su kuriomis jie dirba, garsėja kaip didžiausi teršėjai: taip yra dėl gausių jų verslo kelionių.
„Iki pandemijos konsultantai skraidydavo tarsi akis išdegę iš vieno pasaulio krašto į kitą, kad surengtų trumpučius asmeninius susitikimus su klientais. Tai būdavo vienas sunkiausių dalykų, nes kartais per savaitę tekdavo aplankyti du ar tris žemynus. Bet dabar iš vienos vietos į kitą mums padeda persikelti „Zoom“ platforma, – dėsto R. Lesseris.
Jis pažymi, kad toks susitikimų būdas yra ne tik ekologiškesnis, bet ir leidžia klientams lengviau gauti įvairių ekspertų patarimų.
Praėjusį rugsėjį BCG įsipareigojo iki 2025-ųjų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 30 proc. apkarpydama pilnu etatu dirbančių darbuotojų verslo kelionių skaičių. Kompanija taip pat įsipareigojo iki 2030-ųjų iki nulio sumažinti anglies dvideginio emisijas.
Išsiveržęs iš savo burbulo, R. Lesseris prisijungė prie Pasaulio ekonomikos forumo Klimato lyderių aljanso. Jis dalyvauja Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP26) pasaulio vadovų susitikimo veiklose Glazge.
O kokių rezultatų jis laukia iš šios konferencijos?
„Mes niekados nenueisime taip toli, kaip norėtume idealiu atveju, tai tiesiog pernelyg sudėtinga politiniu atžvilgiu. Bet tokios derybos taip pat niekada nebus ir bergždžias reikalas“, – svarsto R. Lesseris.
Jis mano, kad būtina spartinti nacionalinius įsipareigojimus sumažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį, papildomai padedant besivystančioms valstybėms prie to prisitaikyti.
Tačiau jis taip pat norėtų, kad politikai pateiktų aiškias gaires dideliems verslams, siekiantiems sumažinti anglies dvideginio emisijas.
„Manyčiau, kad turėtų būti nustatyta anglies dvideginio kaina – tada kompanijoms bus lengviau investuoti, įsipareigoti ir judėti pirmyn“, – teigia R. Lesseris.
Jis norėtų, kad pokyčiams įsipareigojančios kompanijos būtų apsaugomos: „Pirmosios pokyčiams pasiryžusios kompanijos nerimauja. Jų nerimas yra pagrįstas. Jos pasirengusios didelėms investicijoms, bet rizikuoja likti be nieko, nes klientai bus nepasirengę už produktus mokėti daugiau“.
„Dėl šios priežasties privalome apsaugoti tuos, kurie ryžtasi žengti pirmuosius žingsnius – reikia užkirsti kelią drąsių kompanijų nubaudimui“, – pridūrė R. Lesseris.
Apie klimato kaitos susitikimą jis kalbėjo taip: „Tai nepaprastai reikšminga konferencija, tačiau aš nemanau, kad kažkas iš mūsų vėliau ją vertins kaip didelį pasisekimą ar tinkamus sprendimus reikiamu laiku“.
Po daugiau nei trijų dešimtmečių darbo kompanijoje pasitraukęs iš BCG generalinio direktoriaus pareigų ir užleidęs šį postą Christophui Schweizeriui, R. Lesseris pastebi, kad neseniai įsidarbinusių darbuotojų mąstymas skiriasi: toks pokytis pastebimas ir kitose kompanijose.
Naujoji karta iš verslo tikisi aiškaus tikslo pojūčio, nori suteikti savo gyvenimui prasmę, neabejoja R. Lesseris: „Jie iš darbdavio trokšta aiškaus suvokimo, ko norima pasiekti, realių pavyzdžių. Tai gerokai skiriasi nuo situacijos dar netgi prieš dešimtmetį, kai dauguma kompanijų svarbiausiu dalyku laikė akcininkų vertę. Deja, pernelyg dažnai tai atnešdavo tik trumpalaikius rezultatus“.
Tam, kad išnaudotų šią naujosios kartos energiją, kiti vadovai gali būti priversti susprogdinti savo burbulus.