Didžiausia Pietryčių Azijos ekonomika, 70 proc. elektros energijos gaunanti iš anglies, nuo balandžio 1 d. nustatys oficialų limitą, o tie, kurie teršalų išmes daugiau už leistiną viršutinę ribą, turės įsigyti kompensacijas arba sumokėti 30 000 rupijų (2,10 dolerių) mokestį už metrinę anglies dioksido ekvivalento toną, interviu sakė fiskalinės politikos vadovas Febrio Kacaribu.
„Norime pradėti pamažu ir iš lėto“, – kalbėjo F. Kacaribu. Jis pridūrė, jog tai būtinas kompromisas siekiant užsitikrinti įstatymų leidėjų paramą vykstant „alinančioms“ diskusijoms dėl energetinio perėjimo ir galimo smūgio darbo vietoms.
Indonezija taps antrąja anglies dioksidą apmokestinančia Pietryčių Azijos šalimi po Singapūro, kuris taiko 5 Singapūro dolerių (3,72 dolerių) mokestį už anglies dioksido ekvivalento toną.
Remiantis Energetikos ministerijos duomenimis, šių metų bandomajame etape 32 anglimi kūrenamų elektrinių išmetamųjų teršalų riba siekė nuo 0,918 iki 1,094 tonų anglies dioksido už megavatvalandę, priklausomai nuo to, kiek elektros energijos jos pagamino.
„Šiuo metu riba kiek per aukšta“, – pažymėjo F. Kacaribu, o anglies dioksido kaina „labai žema“ – nesiekianti nė pusės siūlomos sumos ir apskritai viena žemiausių pasaulyje. Vyriausybė planuoja nuleisti viršutinę ribą, kad padidintų anglies dioksido kreditų paklausą, o vėliau, prieš padidindama emisijų apmokestinimą, užtikrins, kad kreditų kainos augimas nesutrikdytų ekonomikos.
Indonezija, kuri yra ir pagrindinė palmių aliejaus tiekėja, COP26 klimato kaitos diskusijose kalbėjo apie būtinybę apginti savo ekonominius interesus sprendžiant visuotinio atšilimo problemą. Nors salynų tauta jau patyrė kylančio vandens lygio ir ekstremalių stichinių nelaimių pavojų, ji puikiai supranta iškastinio kuro svarbą tiek savo energijos gamybai, tiek eksportui.
Svarbus finansavimas
Tarptautinis ir privataus sektoriaus finansavimas yra itin svarbus norint padėti Indonezijai pasiekti klimato kaitos tikslų. Prezidentas Joko Widodo paragino turtingas valstybes ištesėti savo pažadą skirti 100 mlrd. JAV dolerių kasmetinį finansavimą skurdesnių šalių žaliajam perėjimui.
Vyriausybė jau ruošia būdus šiam finansavimui panaudoti. Ji galėtų atverti savo rinką pasaulinei prekybai anglies dioksidu, kai tik šalys susitars dėl pagrindinių taisyklių, sakė F. Kacaribu.
COP26 susitikimo metu paskelbė išsamią emisijų prekybos sistemą dvišaliuose susitarimuose ir Jungtinių Tautų prižiūrimoje rinkoje. Indonezijos ir Londono vertybinių popierių biržos pranešė, kad bendradarbiaus kurdamos anglies dioksido biržą.
Prekyba taršos leidimais po 2025 m. galėtų būti išplėtota ir taikoma ne tik anglies jėgainėms, bet galbūt ir miškininkystės sektoriui, o tai leistų Indonezijai pardavinėti išsivysčiusioms šalims kompensacijas panaudojant mangrovių ir atogrąžų miškus, kurie absorbuoja anglies dioksidą.
Pirmieji žingsniai
Indonezijai reikia 270 mlrd. dolerių, kad iki 2030 m. galėtų įvykdyti savo įsipareigojimą 29 proc. sumažinti teršalų emisijas. Iš šių pinigų 250 mlrd. dolerių būtų skirta energetikos ir transporto sektoriams, nes anglimi kūrenamų elektrinių eksploatavimo nutraukimas ir atsinaujinančios energijos šaltinių plėtra brangiai kainuoja.
„Mes žengėme savo pirmąjį žingsnį, o dabar prašome pasaulio žengti tolesnį žingsnį, – sakė F. Kacaribu. – Mes siūlome projektus. Ar pasaulis turi panašių ketinimų ir pradės su mumis bendradarbiauti?“