Šiandienos lyderiai geba greitai priimti sprendimus, suburti komandą, prireikus, patys tampa žaidžiančiais treneriais ir noriai išbėga į aikštelę. Tikrai patrauklu, kai vadovas kartu su darbuotojais nuolat suremia pečius ir dirba, kad kiekvienas klientas būtų patenkintas, tačiau čia iškyla grėsmė vadovo lyderystės puoselėjimui, kuriam paprasčiausiai nelieka laiko.
Pernai visi „Ergolain“ įmonių grupės skyrių vadovai „išbėgo į aikštelę“ ir darė viską, kad pandemijos sukeltas sąmyšis nesudrumstų sklandžios verslo tėkmės.
Vis dėlto nusprendėme, kad nors vadovų įsitraukimas į operatyvinę veiklą duoda teigiamų rezultatų, šįmet įvairių skyrių vadovams keliame naują tikslą – ugdyti komandą, tapti mentoriais darbuotojams, daugiau laiko skirti kiekvieno specialisto mokymui. Juk nuolat tobulėjanti, besimokanti ir žiniomis bei kompetencijomis auganti komanda kuria daugiau vertės bendrovei.
Nauda įmonei
Rupertas Murdochas, JAV verslininkas ir milijardierius, labai aiškiai įvardino šiuolaikinio nuolat kintančio verslo taisyklę: didžiosios įmonės jau ne visada laimi prieš smulkias, dabar greiti verslai mikliai sudoroja lėtai dirbančias ir sprendimus priimančias bendroves.
Nuoseklus komandos gebėjimų ugdymas yra kiekvienos įmonės ir vadovo tikslas, o kartu tai gali būti tas receptas, kuris padės prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio verslo pasaulio reikalavimų. Tokią mintį patvirtina ir didžiųjų užsienio kompanijų pavyzdžiai.
Prancūziško kapitalo maisto pramonės bendrovė „Sodexo“ suskaičiavo, kad iš kiekvieno į mentorystę ir darbuotojų ugdymą investuoto dolerio įmonė uždirbo po 19 USD. Informacinių technologijų milžinė „Oracle“ nurodo, kad kasmetinės investicijos į mentorystę kompanijai sutaupo apie 500 tūkst. JAV dolerių. Abiejų verslų praktika rodo, kad ugdymas teigiamai veikia komandos moralę, mažina darbuotojų kaitos rodiklius ir didina įsitraukimą.
Davidas Grossmanas, lyderystės ir komunikacijos ekspertas, nurodo, kad įvairių grandžių vadovai turėtų nuosekliai ugdyti darbuotojus ir mentorystė privalo tapti lyderių įpročiu. Savo komforto zonoje dirbantys žmonės, vargu, ar pasieks naujų aukštumų ir įgis naujų įgūdžių, jei kasdien dirbs tai, kas yra iki skausmo pažįstama bei aišku.
Taigi vadovo tikslas – stebėti komandos narius ir švelniai stumtelėti už jų komforto zonos ribų. Taip suteikiant erdvės augti, įgyvendinti idėjas, imtis nepažįstamų projektų.
Svarbu pažymėti, kad darbuotojai kompetencijas ugdys tik tada, kai jaus vadovo pasitikėjimo kreditą.
Taigi visiems lyderiams vertėtų atsiminti, jog komandos nariai, jausdami vadovo pasitikėjimą ir žinodami aiškiai suformuluotus tikslus, stengsis rasti tinkamiausių priemonių rezultatui pasiekti. Be to, veikimo laisvė, kūrybiškumo skatinimas bei pasitikėjimas grįsta lyderystė būdinga bendrovėms, kurios pritraukia geriausius ir labiausiai motyvuotus talentus.
Nauda darbuotojui
Kiekvienas vadovas nori vadovauti komandai, kurios akyse nuolat žiba žingeidumo, užsidegimo idėja, noro pasiekti daugiau, iniciatyvos bei entuziazmo ugnelė. Gyvenimo patirtis rodo, kad laužas dega tik tuomet, kai nuolat į ugnį įmetama pakankamai malkų. Pasaulinės mentorystės statistikos duomenimis, 71 proc. kompanijų, įtrauktų į „Fortune 500“ sąrašą, turi mentorystės programą. 97 proc. bendrovių sutinka, kad mentorystės programos duoda realios naudos verslui.
Suskaičiuota, kad ugdymo iniciatyvos tiesiogiai koreliuoja su darbuotojų rezultatais ir motyvacija. JAV atlikto Mentorystės ir karjeros raidos tyrimo duomenimis, 25 proc. specialistų, dalyvavusių bent kokioje mentorystės programoje, darbo užmokestis pakilo. Be to, tokie darbuotojai penkis kartus dažniau kilo karjeros laiptais. Įdomus faktas, kad 89 proc. mentorius turinčių specialistų mano, kad ir kolegos vertina jų atliekamą darbą, jie jaučiasi labiau motyvuoti, įsitraukę į įmonės veiklą bei įgalinti veikti.