Lanksti įmonės strategija efektyviau įveikia sunkumus
Anot V. Gurgždžio ilgalaikė strategija organizacijai yra reikalinga, tačiau dar svarbiau – strategijos lankstumas. Visada po ranka reikia turėti visus įrankius, kurie leistų greitai ir neskausmingai ilgalaikę strategiją pritaikyti iškilusioms problemoms spręsti bei ją koreguoti kilus didesniems sunkumams.
„IT verslui palankiu metu įprasta augti ganėtinai sparčiai, taip buvo ir mums – 2018 metus pabaigėme rekordiniu (36 proc.) apyvartos augimu. Labai tuo džiaugėmės, tačiau nors ir turėjome ilgalaikio planavimo įrankius, nepastebėjome vienos atsiradusios tendencijos, ši informacija nepateko į ilgalaikę strategiją ir metų pabaigoje ji buvo ignoruojama. Dėl to 2019 m. verslas sulėtėjo ir teko užsiimti reaktyviu problemų sprendimu bei organizacijos transformacija. Nors tais metais beveik neaugome, vis dėlto ištaisėme kertines problemas ir 2020 m. grįžome į įprastas augimo vėžes“, – patirtimi dalijosi viceprezidentas.
Vadovas pabrėžia, kad gavę gerų pamokų suprato, jog organizacijai netinka senesni IT vadybos metodai – reikėjo keisti požiūrį į tai, kas yra komanda, ir atitinkamai daryti kultūrinius pokyčius.
„Nusprendėme, kad daug efektyviau yra žiūrėti į visą organizaciją, kaip į daug mažesnių organizacijų grupę, ir decentralizuoti galią organizacijos viduje. Savaime suprantama, atsirado ir daugybė neaiškumų bei abejonių, kadangi aukščiausio lygio vadovai prarado dalį anksčiau turėtos informacijos. Tačiau pamatėme šiame procese daugiau privalumų – aukščiausiojo lygio vadovai galėjo labiau atsitraukti nuo konkretesnių problemų ir susikoncentruoti į vizijos kūrimą bei puoselėjimą, o komanda dėl tokių pokyčių įgijo daugiau greičio, daugiau įsitraukimo bei laisvės“, – akcentuoja įmonės vadovas.
Vidinis įmonės kompasas – komandos
V. Gurgždžio teigimu, kai organizacijoje galia transformuojama taip, kad daugiau jos atsiranda vidurinės grandies vadovų gretose, atitinkamai daugiau galios gauna ir jų komandos.
„Organizaciją taip suskaidžius į keletą mažesnių, tarsi atskirų įmonių, atsiranda daugiau vadovų, su kuriais jau reikia dirbti individualiai. Taikant šį modelį, visų pirma, kiekvienas vadovas turi stipresnį nuosavybės jausmą organizacijoje, o tai organiškai padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Žinoma, atsiradus laisvei veikti ir autonomijai, atsiranda daugiau konkurencijos, diskusijų ir debatų organizacijos viduje. Ir kol ši konkurencija yra sveika, tol turime variklį ir žalią šviesą inovacijoms, pažangai ir augimui.
Norint dar labiau įgalinti šių organizaciją sudarančių vienetų vadovus bei suteikti jiems dar stipresnį nuosavybės jausmą, reikia taip pat peržiūrėti ir organizacijos kompensavimo modelį. Šiuo atžvilgiu Lietuvoje jau galima pamatyti bendrą tendenciją – įvedus priedus, susijusius su darbuotojų generuojamu pelnu, atsirado pakankamai efektyvus trumpalaikis motyvavimo modelis, atitinkamai ilgalaikėje perspektyvoje kuriantis ir savininkiškumo bei savivertės jausmą. Pavyzdžiui, viduriniosios grandies vadovų atveju suteikiama įmonės akcijų“, – pavyzdį pateikia „Devbridge“ direktorius.
Skaitmeniniai įrankiai padeda įgauti pagreitį
Pasak V. Gurgždžio, skaitmeniniai įrankiai yra nepamainomi pokyčiams įgyvendinti. Rinkoje šiuo metu yra daugybė įrankių, sprendžiančių pačias įvairiausias problemas, bei leidžiančių ganėtinai efektyviai tai atlikti. Tas ypač akivaizdu kalbant apie vidiniams įmonės procesams skirtus įrankius, pavyzdžiui, apskaitai.
„Jei organizacijos viduje įgyvendiname kultūrinį pokytį, svarbu užtikrinti, kad visi vadovai reikiamu laiku gautų duomenis. Jei tai užtikrinsime, duomenys po to turėtų tolygiai pasiskirstyti organizacijos viduje (tiek nueiti į viršų, tiek į apačią). Tinkami pasirinkti vidiniai-skaitmeninai įrankiai – turimi duomenys ir jų pagrindu formuluojamos verslo įžvalgos turi įgalinti vadovus ir jų komandas siekti spartos bei pelningumo. Turėti duomenų neužtenka – svarbiau yra čia ir dabar, remiantis turimais duomenimis, teikti įžvalgų verslui. Tai yra sėkmingo verslo ateitis.
Kiekviena organizacija konkurencijos prasme pranašesnė tada, kai šiam pranašumui valdyti pasitelkiama specifinė informacija ir jos apdorojimas. Esant situacijai, kai norime įgalinti kuo daugiau viduriniosios grandies vadovų, turime užtikrinti, kad jie visi turėtų vienodą prieigą prie tos pačios informacijos“, – įsitikinęs „Devbridge“ viceprezidentas ir Lietuvos padalinio vadovas.
Daugiau pranešimų galite iš Lietuvos verslo forumo galite rasti ČIA.