Apie tai, kaip „gyvenama“ su elektriniais vilkikais laidoje „Verslo požiūris“ pasakoja Povilas Drižas,Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius.
„Lietuvoje registruoti keli šimtai vienetų elektrinių vilkikų. Įmonės derasi su gamintojais dėl galimų pirkimų ateityje. Tačiau turime įvertinti tai, kad 90 proc. mūsų operacijų vyksta ne Lietuvoje, tai tarptautiniai vežimai ir tam reikia infrastruktūros. Jie, kaip transporto priemonė, nėra reikšminga šitame sektoriuje“, – aiškina P. Drižas.
Jis pateikia ir transporto įmonių skaičiavimą, kiek jie rentabilūs. Vilkikas per parą turi nuvažiuoti 400-500 km ir būti pakraunamas per 9 val. tiek, kiek vairuotojas ilsisi. Tam reikalinga infrastruktūra ir baterija bei krovimo stotelių tinklas, kad taip eksploatuoti mašiną būtų galima.
„Norint, kad elektriniai vilkikai paplistų reikia dviejų dalykų. Pirma, tai infrastruktūra, kurios ES nėra, kitas tai teisinis reguliavimas, nustatantis darbo ir poilsio režimą. Jis turi būti pritaikytas prie sunkvežimio baterijos krovimo. Sankcijos griežtos ir važinėti ieškant kur pakrauti mašiną negalima. Jei infrastruktūra būtų ideali, galbūt būtų ir poreikis šioms mašinoms“, – aiškina P. Drižas.
Kalbant apie kainas, elektrinis vilkikas kainuoja dvigubai daugiau nei dyzelinis, virš 200 tūkst. eurų.
Verslas kol kas šias mašina perka vardan eksperimento. Jos važiuoja vietiniais reisais, kur galima prognozuoti kur ir kiek laiko mašiną bus galima krauti.
„Svarbi medalio pusė, kad ne visi klientai šiandien pasiruošę daugiau mokėti už krovinį, kuris būtų vežamas elektriniu vilkiku ar geležinkeliu. Persiderėti su klientais, kad vešime brangiau, bet tvariai, nerealu“, – konstatuoja P. Drižas.
