Išjungus „Achemą“ būtų išjungta pusė Lietuvos ekonomikos – kur slypi pavojus

Skelbiama, kad „Achema“, viena iš didžiausių Lietuvos įmonių, ant prekystalio. Niekas negali tiksliai pasakyti kokia jos ateitis. Dviejų, puikiai žinančių padėtį ekspertų paklausėme, kas būtų, jei nutiktų blogiausias scenarijus ir „Achemos“ pagrindinė gamykla nustotų veikti.

Kalbėjomės su Vidmantu Janulevičiumi, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu ir Rimantu Varkulevičiumi, buvusiu „Achemos grupės“ rinkodaros direktoriumi.

Pradžiai kas vyksta su šia įmonių grupe.

Vieno iš „Delfi“ šaltinių teigimu, kontrolinį „Achemos grupės“ akcijų paketą perka vengrų energetikos įmonė „MET Group“. Jos būstinė yra Šveicarijoje. Kaip pasakoja šaltinis, pirkėją labiausiai domina ne trąšų verslas, o Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Klasco“. Taip pat teigiama, kad perkama pigiau nei galėtų būti iš tikrųjų tokio sandorio vertė. Kitas, nesusijęs su pirmuoju, šaltinis, „Delfi“ taip pat patvirtino, kad akcijos yra parduodamos, šiuo metu prašoma smulkiųjų akcininkų leidimo parduoti kontrolinį paketą.

Galima „Achemos“ pirkėja yra „MET Group“, o šaltinių teigimu, ją labiausiai domina ne trąšų verslas, o koncernui priklausanti Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Klasco“. Taigi, kas slypi už šio vardo?

„MET Group“ veiklą pradėjo 2007 metais Vengrijoje, tačiau vėliau pagrindinis jos biuras įkurtas Šveicarijos mieste Bare.

Savo puslapyje grupė skelbia labiausiai besiorientuojanti į didmeninę ir mažmeninę prekybą gamtinėmis dujomis.

„Nors Vengrija tebėra pagrindinė rinka, „MET Group“ greitai išsiplėtė į kitas Europos šalis, įsteigė antrinių įmonių ir organiškai plėtė savo pozicijas“, – teigia įmonė.

Vidmantas Janulevičius.

– Kokia Achemos ateitis? Tai buvęs Lietuvos pramonės perlas. Kadaise su ja buvo susiję 900 Lietuvos įmonių.

– Dabar susiję apie 700. Kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas prisimenu kelionę su Bronislovu Lubiu, kai lėktuve turėjome laiko ir diskutavome. Dabar skaudu žiūrint, kad paskutinius dvejus metus ji negauna pelno. Trąšų poreikis išliks, jas reikės gaminti ir parduoti. Jei negaminsime mes, jas gamins rusai, kinai, kurie turi pigių energetinių išteklių.

Turime suvokti, kokia šio komplekso reikšmė chemijos pramonei. Ateitį jis turi ir ji būtų šviesi jei pavyktų pakeisti gamybą ir gaminti žalią amoniaką ir azotą, tačiau tam reikia milžiniškų investicijų. Mano skaičiavimu, apie 2 mlrd. eurų. Tai unikali gamykla visame Rytų flange. Antros tokios gamyklos nėra. Tai ir pavojus, tačiau tuo pačiu ir galimybė.

Be to, mes priklausomi nuo dujų.

Iš kitos pusės, daugelis medžiagų, kurias jie gamina, turi paklausą. Iš azoto rūgšties galima gaminti tiek trąšas, tiek sprogmenis. Turime siekti, kad ši gamykla išliktų. Susitiksiu su galimais pirkėjais ir apie tai kalbėsimės. Mano siekis, kad darbuotojai, kurie ten dirba, toliau turėtų darbo vietas ir gautume papildomų lėšų transformuojant gamyklą ir, nors skamba juokingai, gamintų tvarias ir žalias trąšas, kurių kaina ES bus aukštesnė nei įvežtinių.

– Minėjote, kad sustabdžius Achemą galima sustabdyti ir mūsų pramonę.

– Achema didžiulis dujų naudotojas ir jai sustojus dujos mums labai brangtų. Kadaise jis sunaudodavo 55 proc. visų Lietuvos dujų. Įsivaizduokite, kiek pabrangtų vien infrastruktūros mokesčiai dingus šiam kiekiui.

Rimas Varkulevičius:

„Pirmiausia norisi akcentuoti, kad AB Achema yra pagrindinė Koncerno Achemos grupė įmonė, kuri yra Valstybės strateginių įmonių sąraše. Vadinasi, ir be platesnių aiškinimų ji yra svarbi šaliai tiek ekonomiškai, tiek politiškai. Turime vertinti, kad su jos veikla susijusios šimtai kitų tiekiančių žaliavas, įrangą ir paslaugas įmonių. Taip pat ir smulkus bei vidutinis verslas. Svarbi ir šios įmonės geografinė infrastruktūrinė padėtis – Lietuvos centrinė dalis.

Vertinant jos svarbą šaliai, reikalinga atsižvelgti ne tik į energetinius, transporto, socialinius aspektus, bet ir socialinius. Taip pat svarbu tai, kad dauguma trąšų gaminamos eksportui. Produkcija, dėl įdiegtų technologijų pasižymi aukšta kokybe, įmonė patikimas globalus partneris.

Teko girdėti, kad kai kurie – didieji pasaulio trąšų gamintojai jau anksčiau norėjo įsigyti jos akcijas. Ir suprantama kodėl – Baltijos regione tai vienintelė įmonė, kartu galinti turėti įtaką rinkai. Sutikime, kad žemės ūkis yra ir tikėtina liks svarbia ekonomikos sritimi, naudojanti ne tik madingas, bet skatinančias priemones.

Svarbu suprasti, kad tokia įmonė ir jos grupė reikalauja tinkamo pozityvaus politikų ir valdžios dėmesio su sumokamais mokesčių ir pramonės, kaip ekonomikos stabilaus tęstinumo ir su tuo susietais gamtosaugos, energetikos, bei transporto investiciniais sprendiniais. Nesuprasti tokių įmonių reikšmės yra neatleistina prabanga ne tik prie Valstybės vairo stovintiems piliečiams.“