Plačiau kaip gyvena ūkininkai ir ką deklaruoja laidoje „Verslo požiūris“.
Liūdnos žinios ne tik pas mus, bet ir kaimyninėje Lenkijoje, vadinamoje Europos sodu. Ten žydėjimas prasideda pora savaičių anksčiau ir jau buvo pilnai įsisiūbavęs, tačiau klimatas nutiko panašus kaip pas mus.
„Kokie pažeidimai, dar sunku pasakyti. Tą tiksliai galėsime įvertinti tik kai sulauksime derliaus. Ankstyvos vasarinės obelys jau žydi. Pažeidimai dideli. Trešnių ir vyšnių piestelės jau buvo atsidarę. Šaltis trunka gana ilgai. Be to ir sniegas“, – dėsto Vitalija Kuliešienė, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė.
Ji išskiria du vaismedžius – tai persikai ir abrikosai, kurie nėra mūsų kraštų augalai, jie atvežti iš šiltų kraštų. Todėl paprastai žydi kur kas anksčiau nei vietinės obelys ar kriaušės. Jei susiformuoja užuomazgos, pavasarinės šalnos jų nesunaikina. Jiems kur kas didesnė bėda, kad dėl šalčio bitės iš avilių neskrenda ir neapdulkina žiedų.
„Vaisių ir uogų tiek, kiek normaliais metais, neturėsime. Pernai temperatūra dvi naktis krito iki devynių laipsnių šalčio. Nuo medžių krito net neprasiskleidę pumpurai. Vyriausybė mokėjo paramą. Liūdnai juokauju, kad kadangi mūsų nedraudžia, tai Vyriausybė turėtų būti atidėjus 3-4 mln. tam, kad kompensuotų nuostolius“, – dėlioja V. Kuliešienė.
Patys medžiai išgyvens. Vasarą sukraus derlių kitiems metams. Bet ar pavyks užauginti, kai tokie pavasariai, niekas nežino. Ji sako, kad techninių priemonių apsisaugoti nėra. Jei šalnos trunka tik kelias valandas, galima sode maišyti orą, tačiau tai nepadės, kai šaltis trunka savaitėmis.
„Uogoms padėtis geresnė. Braškės dar nežydėjo. Tiesiog bus pristabdytas jų vystymasis. Pernai nušalo visi užmegzti serbentai. Šiemet žiedai dar nenukrito, bet kaip reaguos po šitų klimato išdaigų, neaišku. Šilauogės dar nežydėjo, tad žala neturėtų būti didelė“, – aiškina V. Kuliešienė.