Mokama už darbo rezultatą
Įmonės „Buhalterės.lt“ vadovas Laimis Jančiūnas pranešime žiniasklaidai teigia, kad laisvai samdomiems specialistams dažniausiai mokama už konkrečius darbus. Perkamos paslaugos, kurių rezultatus galima pamatuoti ar įvertinti. Tokiu būdu gali būti įsigyjamos įvairių sričių paslaugos: aptarnavimo, informacinių technologijų, kūrybinės, logistikos, statybos ir kitos.
„Perkant paslaugas iš išorės galioja „riestainio“ taisyklė. Samdomi specialistai aiškiai supranta, už kokius rezultatus jiems mokama, ir patys sprendžia, kaip juos pasiekti. Dirbant pagal darbo sutartį dažnai galioja „bizūno“ principas – yra nustatytas darbo laikas, vieta, pavaldumas darbdaviui, įsipareigojimas vykdyti jo nurodymus ir laikytis galiojančios tvarkos“, – sako L. Jančiūnas.
Pasak jo, pagal Darbo kodeksą privaloma sudaryti darbo sutartis raštu, pranešti apie priimtus darbuotojus „Sodrai“, mokėti mėnesinę algą, kuri negali būti mažesnė už minimalią, taikyti darbo laiko režimus, bandomąjį laikotarpį ir kitus reikalavimus.
„Darbo santykiai abiem pusėms suteikia saugumo ir stabilumo, kita vertus, spaudžia į rėmus. Darbdaviui sudėtingiau pamatuoti naudą, nes alga mokama už išdirbtą laiką, o ne rezultatą. Darbuotojui gali būti skiriami priedai už pasiektus rezultatus, tačiau fiksuota algos dalis liks privaloma“, – priduria apskaitos įmonės vadovas.
Partnerystė suteikia daugiau laisvės, saviraiškos ir yra labiau tinkanti šiandieniniam žmonių gyvenimo būdui. Bendradarbiaujant su laisvai samdomais specialistais dažniausiai sudaroma partnerystės ar paslaugų sutartis, kurioje apibrėžiama, koks darbas ir kokiomis sąlygomis perkamas.
Mažesni kaštai
Kasmetinės atostogos, nedarbingumas, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros atostogos, mamadieniai ir kitos socialinės garantijos aktualios tik darbo santykiams. Laisvai dirbantys specialistai už tai yra atsakingi patys.
Taip pat darbo santykiuose darbdaviui tenka darbo vietos paruošimo ir reikalingų priemonių suteikimo kaštai. Partnerystės atveju darbo vieta gali būti abiejų šalių susitarimo reikalas, o priemones specialistai dažniausiai naudoja savas ir yra motyvuoti jas saugoti.
„Darbo santykių atveju atsiranda aibė skaičiavimų: mokesčių, atlyginimo, atostoginių, ligos išmokų, komandiruočių išlaidų ir pan. Dirbant su laisvai samdomais specialistais tik gaunama sąskaita už jų paslaugas. Taigi dirbant „outsource“ modeliu paprastesnis administravimas ir pigesnė apskaita“, – pažymi L. Jančiūnas.
Daugiau lankstumo
Laisvai samdomi specialistai gali turėti specialias žinias, kurių gali trūkti nuolatiniams darbuotojams. Taip pat partneriai yra lankstesni už samdomus darbuotojus: esant didesniam krūviui gali dirbti ilgiau be viršvalandžių apmokėjimo, esant sparčiai plėtrai – auginti veiklą savarankiškai (pavyzdžiui, susirasti asistentų), užsakant daugiau paslaugų – pasiūlyti nuolaidą ir t. t.
Partnerystės atveju galima greitai pradėti ir baigti bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, sumažėjus įmonėje užsakymų arba turint sezoninį verslą.
„Veikiant dinamiškoje aplinkoje ypač svarbus operatyvumas ir lankstumas. Tarkime, įmonėje krito pajamos. Tam, kad atleisti darbuotojus, reikės laukti iki kelių mėnesių, nes Darbo kodeksas numato įspėjimo terminus, taip pat išmokėti išeitines, sukauptus atostoginius. Partnerystės atveju abi pusės gali sutarti nutraukti bendradarbiavimą iškart“, – teigia „Buhalterės.lt“ vadovas.
Didesnė specialisto motyvacija
Finansiniu atžvilgiu paslaugų teikimas naudingas specialistui. Vienu metu jis gali dirbti kelioms įmonėms (net ir konkuruojančioms), diversifikuoti pajamas, rinktis geresnį užsakovą. Įdarbinimo atveju tai sunkiai įmanoma, nes vyrauja požiūris, kad dirbama tik vienam darbdaviui. Labai reta situacija, kai tą patį darbuotoją pagal darbo sutartį samdo kelios įmonės – ypač konkuruojančios.
„Psichologinis aspektas taip pat svarbus. Jei už griovio kasimą numatytas biudžetas 1 000 Eur, užsakydamas šią paslaugą iš laisvai samdomo darbininko, darbdavys sumokėtų 1 000 Eur arba 1 210 Eur su PVM. Darbo santykių atveju žmogus „į rankas“ gautų apie 700 Eur. Darbdaviui kaštai tie patys, bet gaunančiam pinigus jausmas ir motyvacija visai kitokie“, – paaiškina L. Jančiūnas.
Tarp trūkumų – rizikingesnis valdymas
Įmonės ir jos darbuotojų veikla gali būti apdrausta įmonės civilinės atsakomybės draudimu. Pavyzdžiui, jei statybos įmonės darbuotojai sugadintų klientų turtą, šiuos nuostolius galėtų padengti turimas draudimas. Jei tą pačią žalą padarytų laisvai samdomi darbininkai, draudimo kompanija to nekompensuotų, nes būtų laikoma, kad nuostolius padarė neapdrausta trečioji šalis.
Taip pat įmonės, kuri neturi nuolatinių darbuotojų, gali bijoti konservatyvesni klientai, nes pagrindinės užduotys perkeliamos ant trečiųjų šalių. „Gali kilti iššūkių dėl duomenų apsaugos ar paslaugų kokybės garantijos: pavyzdžiui, kas kaltas, kad blogai nukirpo – grožio salonas ar kirpėjas, kuris jame dirba savo įmonės vardu? Tai išsprendžiama sutartimis ir panašu į franšizės verslo modelį, kai prekių ženklo paslaugos valdomos per partnerius“, – sako „Buhalterės.lt“ vadovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje ilgą laiką samdyti specialistus, veikiančius su verslo liudijimu ar individualia veikla, yra rizikinga. Tokiems asmenims gresia atitikti darbo santykius ir veikla bus traktuojama kaip nelegalus darbas.
„Gana daug tokių situacijų yra nuskambėjusių statybininkų, grožio specialistų ar sporto trenerių ir juos samdančių įmonių veikloje. Legaliai išorinių paslaugų pirkimo principai atitinka esmę tarp juridinių asmenų. T. y. kai įmonė perka paslaugas iš specialisto, įsteigusio įmonę, o ne turinčio individualią veiklą ar verslo liudijimą“, – paaiškina L. Jančiūnas.
Baimė prarasti klientus
Kartais įmonių vadovai taip pat vengia partnerystės „outsource“ principu, nes mato riziką, kad specialistai nuvilios klientus sau. Deja, tokia pati rizika egzistuoja ir darbo santykiuose.
„Abiem atvejais saugikliai panašūs – kokybiška partnerystės arba darbo sutartis. Sąžiningos konkurencijos pažeidimai yra sprendžiami vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad darbo sutarties atveju norint išvengti klientų nuviliojimo darbdaviui papildomai tektų mokėti kompensaciją už nekonkuravimą“, – sako L. Jančiūnas.