Taigi, pirmiausia rinka. Pirmadienį BTC beveik priartėjo prie minėtos kainos ribos, o prie to prisidėjo politikų pareiškimai. Respublikonų kandidatas į šalies prezidentus Donaldas Trumpas, savaitgalį kalbėdamas didžiausioje Bitkoino konferencijoje, surengtoje Nešvilyje, JAV, pažėrė įvairių BTC rinkai svarbių pažadų. Pvz., jei bus išrinktas, atleisti jai nedraugišką Vertybinių popierių ir biržų komisijos vadovą, neparduoti JAV vyriausybės turimų BTC (šiuo metu vertų apie 12 mlrd. JAV dolerių) ir kt. Tuo pačiu, respublikonė senatorė Cynthia Lummis toje pačioje konferencijoje pažadėjo netrukus paskelbti įstatymo projektą, kuriuo BTC būtų įtrauktas į JAV rezervus.
Analitikai pabrėžia, kad stipresniam BTC brangimui tik pažadų gali neužtekti ir rinka norės matyti daugiau konkretumo. Juoba, kad pozicijas stiprina pagrindinė D. Trumpo konkurentė, demokratė JAV vicenprezidenė Kamala Harris, kuri taip pat bando gerinti santykius su BTC ir kripto industrija.
Bet kuriuo atveju, jau tą patį pirmadienį kai kurie spekuliantai išsigando pranešimų, kad JAV vyriausybė persiuntė apie 2 mlrd. JAV dolerių vertės BTC (beje, už šį persiuntimą sumokėdama tik 67 centų mokestį). Baimintasi, kad tai gali reikšti naujų milijardinių išpardavimų pradžią. Savo ruožtu, nors oficialių patvirtinimų nėra, analitikai svarsto, kad šis persiuntimas greičiausiai buvo susijęs su anksčiau su „Coinbase“ keitykla pasirašyta sutartimi padėti vyriausybei saugoti šiuos BTC.
Kad ir kaip ten būtų, BTC kaina pirmadienį krito, nuo tada nesugebėjo atsigauti ir mažėjo, ketvirtadienio rytą svyruodama ties 64 000 JAV dolerių. Kainą mažino ir rinkoje sustiprėjęs nerimas dėl galimo didesnio konflikto Vidurio rytuose. Per savaitę kaina buvo nepasikeitusi, o per liepą padidėjusi apie 2%.
BTC kaina per mėnesį
Šaltinis: Coingecko.com
Kita vertus, rinkoje buvo ir kitų gerų naujienų. Pvz., viena didžiausių Bitkoino kasimo kompanijų „Marathon Digital“ (MARA) į BTC papildomai investavo 100 mln. JAV dolerių ir dabar turi daugiau nei 20 000 BTC (1,3 mlrd. JAV dolerių) portfelį, bei žada nuo šiol nebeparduoti iškastų BTC bei periodiškai vis apsipirkti rinkoje. Be to, paaiškėjo, kad dar bent du amerikietiški pensijų kaupimo fondai per biržoje prekiaujamus fondus (exchange-traded fund, ETF) investavo į BTC.
Savo ruožtu ETF valdytoja „VanEck“ papiktino kai kuriuos bitkoinerius savo prognoze, kad BTC 2050 m. gali pasiekti 2,9 mln. JAV dolerių, nes jiems pasirodė, kad tokia kaina per tokį ilgą laikotarpį yra gerokai per maža, ypač turint omeny, kad perkamoji šių milijonų galia, tikėtina, bus gerokai sumažėjusi. Tačiau minėta kaina yra pagrindinis bendrovės numatomas scenarijus, pesimistinis – 130 000 JAV dolerių, optimistinis – 52 mln. JAV dolerių.
Rinka taip pat toliau skaičiuoja bankrutavusios keityklos „Mt. Gox“ BTC išmokas kreditoriams (sako, išmokėta beveik 42% visų išmokų), kurie bent jau kol kas neskuba masiškai parduoti atgautų BTC.
Kas gi yra Bitkoinas?
Praėjusią savaitę trumpai ir aiškiai apžvelgėm, kodėl apskritai atsirado Bitkoino technologija, o šiandien taip pat panagrinėsim, kas tai apskritai yra.
Bitkoinas dažniausiai minimas kaip seniausia, populiariausia ir vertingiausia kriptovaliuta. Tačiau tai yra tik dalis gerokai įvairesnio paveikslo.
Visų pirma, Bitkoinas yra protokolas, arba taisyklių rinkinys, pagal kurį ir veikia visa ši technologija. Toliau, tai taip pat yra blokų grandinė, kurią paprasčiausiai galima paaiškinti kaip internetinę, nuolat atnaujinamą duomenų bazę, kurioje saugomi visi įrašai apie visas BTC operacijas.
Maža to, Bitkoino atveju, ji dar laikoma labiausiai decentralizuota. Tai reiškia, kad, priešingai nei tradicinius, fiat vadinamus pinigus, valdančių centrinių bankų atveju, čia nėra kažkokios vienos aiškios jėgos, nulemiančios, kaip turi veikti ši technologija. Sprendimai čia priimami viešai ieškant sutarimo tarp šimtų vystytotojų bei tūkstančių šiai technologijai svarbių Bitkoino infrastruktūros palaikytojų, tokių kaip kasėjai bei vadinamieji mazgai (angl., nodes), apie kuriuos pakalbėsime vėliau. Pasiūlymą, kaip patobulinti Bitkoiną gali pateikti bet kas, tereikės „tik“ įtikinti daugybę žmonių, kaip tai įgyvendinti.
Dėl tokios decentralizacijos, Bitkoino protokole užprogramuotų taisyklių bei pastaruosius 15 metų matytos šios technologijos plėtros, ši blokų grandinė/duomenų bazė yra itin atspari cenzūrai ar panašiems būdams valdžios įstaigoms ar bet kam kitam bandyti čia pakeisti įrašus, perimti žmonių turtą. Kitaip tariant, kas įrašyta Bitkoine, to jau nebeištrinsi. Žinoma, teorinių galimybių yra, kaip kad yra ir teorinių galimybių „nulaužti“ tradicinių pinigų sistemą ir ištrinti visus įrašus apie žmonių turimus pinigus, bet visa tai praktiškai labai sunkiai įgyvendinama. Tokios Bitkoino savybės yra itin svarbios apsaugant čia laikomą turtą, suteikiant technologijos naudojams garantiją, kad šiuo turtu galės naudotis tik tie, kas turi tam reikiamus prieigos kodus, kaip kad turime kodus jungtis prie internetinės bankininkystės paskyrų.
Toliau, Bitkoinas taip pat yra decentralizuotas tinklas su visa, pvz., mokėjimams reikalinga infrastruktūra. Ir galų gale galima paaiškinti, kuo Bitkoinas skiriasi nuo bitkoino. Pastarasis, kaip ir kitos valiutos, pvz., euras, rašomas iš mažosios raidės, ir yra ta garsioji kriptovaliuta, būtina veikti tiek Bitkoino blokčeinui, tiek naudojama visame jo tinkle. Kaip ir banke laikomų skaitmeninių pinigų atveju, BTC taip pat iš esmės yra tik labai gerai apsaugotas įrašas milžiniškoje duomenų bazėje.
Savo ruožtu, pateikti vieną atsakymą, kam gali būti naudojamas bitkoinas, taip apibrėžiant jo konkrečią paskirtį, yra panašu, kaip bandyti nustatyti vieną interneto panaudojimo paskirtį. Per keliolika metų keitėsi ir, panašu, toliau keisis supratimas, kam BTC tai gali būti naudojamas.
Jei pačioje pradžioje BTC buvo suprantamas tiesiog kaip mokėjimo priemonė, vėliau atsirado aiškinimų, kad tai yra apsauga nuo infliacijos (ilgu laikotarpiu BTC taip ir suveikė), turto išsaugojimo priemonė, panašiai kaip auksas, o pastaraisiais metais stiprėjo aiškinimai, kad tai yra ir apsauga nuo centrinių bankų neatsakingos politikos, dėl kurios ir silpsta, o neretai ir žlunga tradicinių pinigų sistemos. Ką patyrė ir ne vienas lietuvis, žlugus Sovietų Sąjungos rubliui. Prisiminti galima ir kad euro perkamoji galia vien tik per pastaruosius ketverius metus sumažėjo daugiau nei trečdaliu, o per ilgesnį laikotarpį - dar daugiau.
Bet kuriuo atveju, pastaraisiais metais daugėja vystomų sprendimų, kurie leistų Bitkoiną, kaip blokų grandinę, panaudoti žymiai įvairesniems tikslams. Pavyzdžiui, ją būtų galima panaudoti kaip platformą kurti finansinių paslaugų sprendimams – nuo keityklų iki paskolų teikimo. Taip pat jau atsirado galimybė Bitkoiną naudoti ir kaip platformą paleisti kitiems žetonams, kaip kad jau vyksta kai kuriose kitose blokų grandinėse. Šiuo atveju Bitkoinas veikia ir tarsi įvairių išorinių bei nebeištrinamų duomenų saugykla – čia jau yra įkelta ir knygų, taip bandant apsaugoti originalus nuo cenzūros, ir vaizdo žaidimų.
Taigi, apibendrinant, Bitkoinas yra tiesiog technologija, kaip kad ir internetas, kurios panaudojimo būdų jau yra įvairių ir ateityje jų gali tik dar daugėti, išnaudojant jos neutralumo ir decentralizacijos privalumus.
