Tačiau tai gana rizikingas kelias, nes pas mus gauti licenciją veiklai gali būti sunkiau nei aplinkinėse šalyse, o būtent mažiausiais galimais reikalavimais Lietuva prieš 10 metų pasikvietė šimtus šios sektoriaus įmonių, kurių nebetenkino sąlygos kitose ES valstybėse.
Latvija šiandien siūlo tą patį kelią kaip mes prieš keliolika metų ir kviečia fintechus pas save. Ar taip neprisivirsime košės laidoje „Verslo požiūris“ kalbamės su Mykolu Majausku, „Crypto Economy Organisation“ prezidentu, ir Jekaterina Govina, viena iš startuolio „AMLYZE“ steigėjų.
Laidos vedėjas Arūnas Milašius.
„Pas mus veikė 600 kriptovaliutų įmonių, kurių dauguma buvo fiktyvios ir veiklos nevykdė. Tiesiog jų dėka per Lietuvą keliavo pinigai ir gerai, kad jos buvo uždarytos. Reikia uždaryti dar daugiau tokių „tuščių įmonių“ ir mums tai bus tik naudinga“, – sako M. Majauskas.
J. Govina skaičiuoja, kad Lietuvoje startuolių gana daug. Jei skaičiuosime fintech – jų šimtai (nepainioti su kripto keityklomis, nes tai populiariausia Lietuvoje kriptooperacijomis užsiimančių įmonių veikla). J. Govina spėja, kad kripto įmonių po metų, kai bus baigtas licencijavimas, liks gal 50.
J. Govina primena, kad prieš keliolika metų mūsų valdininkai važinėjo pasaulį ir startuoliams siūlė kurtis pas mus ir kaip privalumą įvardino ypatingai greitai ir lengvai gaunamą licenciją, leidžiančią vykdyti veiklą visoje ES teritorijoje. Kita pasiūlymo dalis, suviliojusi daugybę įmonių – greitas ir paprastas prisijungimas prie Lietuvos banko sistemų bei daugybė kvalifikuotų žmonių.
2016 m., kai įvyko Brexit, į Lietuvą plūstelėjo įmonės iš Didžiosios Britanijos, kurioms reikėjo teikti paslaugas ES – lietuviška licencija tą daryti leido. Pas mus licenciją išduodavo per pusę metų, o Vokietijoje, Liuksemburge iki pusantrų metų. Be to niekas pas mus nebūtų ėję, nes rinkos mūsų šalies viduje šiam verslui neužtenka.
Europiniai reikalavimai
„Europos Sąjungos (ES) Reglamentas dėl kriptoturto rinkų (angl. Regulation on markets in crypto-assets), dažniau vadinamas MICA reglamentu, yra tiesioginio taikymo teisės aktas. Juo yra suvienodinami reikalavimai visoje Europos Sąjungoje, tad nuo kitų metų kriptoturto sektoriui galiojantys reikalavimai iš esmės bus vienodi tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES valstybėse“, – sako Lietuvos banko valdybos nario patarėjas Rosvaldas Krušna ir pabrėžia, kad tvari FinTech sektoriaus plėtra ir toliau yra bendras Lietuvos tikslas. Kaip priežiūros institucijai, mums svarbiausia, kad mūsų šalyje licencijuotos įstaigos tinkamai laikytųsi atitikties ir kitų reikalavimų, ypač įvertinus, kad neretu atveju jos teikia finansines paslaugas ne vienoje ES ar Europos ekonominės erdvės šalyje.
„Kriptopaslaugas teikiančios įmonės iš esmės turės atitikti reikalavimus, kurie keliami bankams. Tai kapitalo ir reputaciniai reikalavimai, kuriuos kelia ES. Lietuvos bankas žengė dar vieną žingsnį ir įvedė papildomų reikalavimų – šių įmonių savininkai tur atitikti nacionalinio saugumo interesus ir ekonominius sprendimus priiminėti čia. Vadovai turi gyventi čia, o ne būti vadinamosiomis „kiauto“ įmonėmis, per kurias tiesiog keliauja pinigai. Dar vienas reikalavimas – jos turi teikti paslaugas čia Lietuvoje. Tai reiškia, kad pas mus bus tik rimtos įmonės“, – aiškina M. Majauskas ir sako, kad džiaugiasi „Binance“ ir jie turės apsispręsti, ar liks pas mus, ar kelsis į Prancūziją. Garantijų, kad jie toliau teiks paslaugas pas mus nėra jokių.
J. Govina naujame reguliavime mato ir naudą – mūsų fintech įmonės galės eksportuoti paslaugas ir jų taip drastiškai kaip kripto įmonių nepalies. Estijoje prieš keletą metų buvo 2 tūkstančiai kriptokeityklių ir jie reglamentą sugriežtino kur kas anksčiau nei mes ir dabar jų liko dešimtys. Ekspertės duomenimis, Lietuvoje šiame sektoriuje dirba apie 8 tūkst. lietuvių.
R. Krušna sako, kad Lietuvos bankas, prižiūrėdamas finansų rinkos dalyvius vadovaujasi rizikos vertinimu grįsta priežiūra. Praktika rodo, kad dalis įstaigų yra linkusios į didesnį rizikos apetitą, aptarnauja rizikingus klientus. Tai reiškia, kad pačių įstaigų taikomos rizikos valdymo priemonės turi atitikti verslo modelio rizikingumą, o mes privalome skirti joms atitinkamą dėmesį, ką ir darome. Tai, kad dar 2021 m. pradėta taikyti Lietuvos banko priežiūros politika yra adekvati, rodo ir praėjusią savaitę FNTT paskelbta Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaita. Joje įvardijama, kad 2019–2022 m. laikotarpiu didžiausias rizikos laipsnis sietas su kriptoturto ir elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigomis.
Kaip rašoma Lietuvos banko atsakymuose į „Delfi“ klausimus, Lietuvos bankas su licencijuotais finansų rinkos dalyviais nuolat palaiko konstruktyvų dialogą. Atsižvelgdami į problemas, kurias matome ir klausimus, kuriuos išsako finansų rinkos dalyviai, nuolat juos konsultuojame (mūsų renginiuose kasmet dalyvauja apie 2000 dalyvių), rengiame mokymus, skelbiame apžvalgas, lūkesčių laiškus (analizuojame gerąją ir blogąją praktiką, teikiame rekomendacijas), kviečiame įsitraukti į Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro veiklą. Vis dėlto, jeigu nesilaikoma reikalavimų, neišvengiama ir poveikio priemonių.
Atkreipiame dėmesį, kad kriptoturto paslaugų teikėjai kol kas nėra licencijuojami – jie įrašomi į sąrašus Registrų centre. Jiems iš esmės taikomi tik tam tikri pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai, kartu tu tam tikrais baziniais kapitalo reikalavimais.
Kaip sako Lietuvos banko atstovas, nagrinėdami šį sektorių, be naujų inovacijų ir galimybių, nustatėme ir nemažai atvejų, kai įstaigos turėjo „empty shell“ (veiklos nevykdančių įstaigų), sukčiavimo požymių, subjektų siejamų su šalimis, Lietuvoje pripažintomis teroristinėmis ir kitų rizikų. Siekiant įgalinti technologijų tvarų augimą ir valdant rizikas, reikalavimai kriptoturto paslaugų teikėjams buvo nuosekliai griežtinami Lietuvos bankui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrui kartu su Finansų ir Vidaus reikalų ministerijomis inicijavus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus. Šiuo metu kriptoturto paslaugų teikėjų skaičius maždaug 300 įmonių. Beje, visiškai neseniai Registrų centras išbraukė 300 įmonių, kadangi jos nesilaikė bazinių nuosavo kapitalo (jis turi būti ne mažesnis nei 125 tūkst. Eur) reikalavimų.
Dabar Lietuvoje kriptoturto paslaugų įstaigas prižiūri FNTT (bet tik tam tikra apimtimi), o įsigaliojus MiCA reglamentui jos turės gauti Lietuvos banko licenciją arba veiklą nutraukti. Šiuo metu Lietuvos bankas intensyviai rengiasi būsimam licencijavimui ir jau esame išsakę žinutę rinkai, kad potencialūs dalyviai paraišką licencijai teiktų gerai pasirengę – pateiktų objektyviais kriterijais grįstą verslo planą, įrodymus, kaip laikysis atitikties reikalavimų, atskleistų visą informaciją apie akcininkus, vadovus, pajamų šaltinius ir kt. Pareiškėjai, kurie bus tinkamai pasirengę licencijavimo procesui, paraiškas išankstiniam vertinimui gali teikti ir anksčiau, nelaukdami metų pabaigos. Tuo tarpu fiktyvioms, realios veiklos neketinančioms vykdyti įmonėms, taip pat pareiškėjams, kurie nepateiks prašomos informacijos arba teiks neišsamią, neteisingą, klaidinančią informaciją licencijos tikrai nebus išduodamos.
