Pirmieji posėdžiai šiuo klausimu įvyko tik 2023 m. balandį, o ilgai lauktą išvadą dėl visų trijų ES teisės aktų, sudarančių Mobilumo paketą, ESTT generalinis advokatas pateikė lapkričio viduryje. Advokatas pasisakė prieš įpareigojimą periodiškai grąžinti tarptautiniams pervežimams naudojamas transporto priemones į registracijos šalį, tačiau nepalaikė valstybių pareiškėjų ieškinių dėl kitų ginčijamų Mobilumo paketo nuostatų, rašoma pranešime spaudai.
ESTT generalinis advokatas laikosi pozicijos, kad ES įstatymų leidėjas neišnagrinėjo pareigos grąžinti transporto priemones kas aštuonias savaites proporcingumo, neatliko ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio poveikio analizės, todėl šis įpareigojimas turi būti panaikintas. Tokia advokato pozicija buvo grindžiama tuo, kad vis dar yra neišspręstų klausimų. Pirmiausia – kaip nustatyti tikėtiną papildomą transporto priemonių kilometrų skaičių per metus ir atitinkamą išmetamų teršalų kiekį atsižvelgiant į kitų Parlamento nurodytų priemonių kontekstą, nes neprivaloma laikytis įsipareigojimo grąžinti transporto priemones, taip jos neliks neeksploatuojamos. Antra, kokį poveikį įpareigojimui grąžinti transporto priemones turės pokyčiai, kurių tikimasi dėl reglamentų, turinčių įtakos platesniam transporto sektoriui, įgyvendinimo.
„Svarbu paminėti, kad grindžiant generalinio advokato poziciją buvo keliamas klausimas ir dėl numatomų bendrų ekonominių pasekmių rinkai, ir dėl konkretesnių pasekmių, susijusių su nurodytais tikslais, nustatymo. Taip pat iškeltas klausimas dėl numatytojo įpareigojimo galimo poveikio valstybių, teikiančių transporto paslaugas iš vietos, nutolusios nuo paklausos centro, ekonominei situacijai. Ir, žinoma, domėtasi, kaip teisės aktų leidėjas nusprendė, kad į įsteigimo valstybę narę reikės grįžti kas aštuonias savaites“, – komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuota partnerė, Transporto industrijos grupės vadovė Žydrūnė Stuglytė, kartu su teisininke Lukrecija Juodyte ir jaunesniąja teisininke Gabija Breiteryte detaliai išnagrinėjusi ir ESTT generalinio advokato poziciją, ir kokią įtaką tai turės transporto sektoriui visoje ES.
Papildomai ESTT generalinis advokatas pateikė savo poziciją ir dėl kitų naujojo reguliavimo nuostatų.
Vairuotojų grąžinimas ir komandiravimo taisyklės
Ž. Stuglytė išskiria, kad šiuo klausimu generalinis advokatas laikėsi pozicijos, jog vežėjui nustatytas įpareigojimas grąžinti vairuotoją į jo gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centrą kas keturias savaites neturi įtakos vairuotojo laisvei pasirinkti vietą, kurioje jis ketina pradėti ir praleisti savo poilsio laiką. „Pagal nuostatos turinį, vairuotojas turi galimybę pradėti savo įprastą kassavaitinio poilsio laiką vienoje iš šių dviejų vietų, tačiau to daryti neprivalo“, – paaiškina teisininkė.
Nedetalizuota vairuotojo grąžinimo tvarka suteikia vežėjams būtiną lankstumą organizuoti vairuotojo grąžinimą kaštų atžvilgiu pačiu protingiausiu būdu, atsižvelgiant į įmonės ir jos klientų poreikius. Be to, primena Ž. Stuglytė, transporto sektoriaus įmonės dar galiojant ankstesniam reguliavimui jau turėjo pareigą saugoti vairuotojų tachografų įrašus ir aptarnavimo žurnalus, tad naujos procedūros tam, kad būtų laikomasi reikalavimų, susijusių su pareiga dėl vairuotojų grąžinimo, iš esmės nereikia, todėl nebus patiriama ir papildomų išlaidų.
Kitas svarbus ESTT generalinio advokato pateiktos pozicijos aspektas – tai specialios taisyklės dėl vairuotojų komandiravimo. Kaip paaiškina teisininkė, komandiravimo taisyklės atitinka tas, kurios jau galiojo iki pastarosios direktyvos priėmimo, todėl vežėjams dėl to neturėtų didėti našta.
„Panaikinus neapibrėžtumą dėl skirtingo taisyklių taikymo įvairiose valstybėse narėse, tikėtina, apskritai sumažės įmonių sąnaudos. Be to, priimtos specialios, mažiau apsunkinančios administracinės taisyklės visų rūšių transporto operacijoms, kurios padeda sumažinti vežėjams, komandiruojantiems vairuotojus, tenkančią naštą, palyginti su iki aptariamos direktyvos priėmimo galiojusia teisine sistema“, – paaiškina transporto sektoriaus teisės ekspertė.
Veiklos rūšimi grindžiamas kriterijus, pagal kurį tarptautinio transporto sektoriuje taikomos vairuotojų komandiravimo tarptautiniame transporte taisyklės, yra tinkamas, ir kiekviena iš skirtingų transporto veiklos rūšių turi skirtingą ryšį su įsisteigimo valstybės narės arba priimančiosios valstybės narės teritorija. Taip pat yra ir kombinuotojo transporto atveju, – teigiama ESTT generalinio advokato išvadoje.
Vienkartinės dvišalės operacijos atveju vairuotojas taip pat teikia visą paslaugą, įskaitant jos tarptautinio vežimo aspektą. Vairuotojo sugaištas laikas nebūtinai yra laikas, kuris turi būti įskaitytas vežėjui. Be to, laikas nėra tas kriterijus, kurį teisės aktų leidėjas taiko direktyvoje. „Taigi, vairuotojo, vykdančio kombinuotojo vežimo operaciją, situacija nėra panaši į vairuotojo, vykdančio dvišalę vežimo operaciją, situaciją. Diferencijuotas režimas atsiranda ne dėl pasikeitusios transporto rūšies, o dėl objektyvių skirtumų tarp transporto rūšių, susijusių su pačia paslaugų teikimo tvarka“, – paaiškina Ž. Stuglytė.
Vairuotojų poilsis
Nors nauji draudimai dėl naudojimosi įprastu kassavaitiniu poilsio laikotarpiu kabinoje ir nebuvo įvesti, ESTT generalinio advokato poziciją išnagrinėjusios teisininkės pažymi, kad vis dėlto buvo kodifikuota galiojanti teisės norma, kylanti iš ankstesnės reglamento redakcijos.
„Generalinis advokatas pateikė poziciją, kad aptariama nuostata nedraudžia vairuotojams ilsėtis transporto priemonėje, o yra taikoma tik įprastiniam kassavaitiniam poilsiui, kuris suteikiamas kas dvi ar tris savaites. Be to, tai yra poilsio laikas, kurį pagal pareigą, susijusią su vairuotojų grąžinimu, vairuotojai turi turėti galimybę praleisti savo gyvenamojoje vietoje, o tai sumažina tariamai taisyklių daromą spaudimą automobilių stovėjimo aikštelių poreikiui“, – teigia G. Breiterytė. Teisininkė prideda, kad tiksliai neapibrėžta sąvoka „tinkamas būstas“ suteikia galimybę lanksčiai taikyti nuostatą dėl apgyvendinimo vietos tipo, tad ir sušvelninti galimas infrastruktūros trūkumo pasekmes.
Tiesa, nors nauji reikalavimai dėl vairuotojų poilsio ir nebuvo įvesti, buvo nustatytas kiekybinis reikalavimas, susijęs su turima įranga ir žmogiškaisiais ištekliais. Bet jis nesusijęs nei su transporto priemonių ir vairuotojų mobilumo laipsniu, nei su grąžinimo dažnumu. „Iš reikalavimo taip pat neišplaukia, kad transporto priemonės ar vairuotojai turi nuolat būti įsisteigimo valstybėje narėje. Nenustatoma ir, pavyzdžiui, teisinių santykių, kurie turi sieti įmonę ir jos vairuotojus, rūšis. Be to, pastaroji norma nereglamentuoja vietos, kurioje bus teikiama transporto paslauga. Siekiama tik sustiprinti ryšį tarp įmonės ir valstybės narės, iš kurios ji vykdo veiklą“, – paaiškina jaunesnioji teisininkė.
Skatinimas montuoti išmaniuosius tachografus
Šiuo metu išmanieji tachografai yra privalomi visose naujai įregistruotose, o ilgainiui ir visose tarptautinį vežimą vykdančiose transporto priemonėse. Kaip anksčiau teigė Europos Komisija, įdiegus naujus prietaisus, vienodas sąlygas turės visos tarptautiniais pervežimais užsiimančios įmonės. Iki šiol tos bendrovės, kurios pažeisdavo su vairuotojų darbo laiku susijusias taisykles, turėjo nesąžiningą konkurencinį pranašumą. Generalinio advokato pozicijoje buvo pateikti 3 ir 4 metų terminai vežėjams sumontuoti šiuos prietaisus.
„Apdairūs vežėjai jau nuo 2018 m. EK vykdyto išmaniųjų tachografų diegimą skatinančių priemonių tyrimo ir 2018 m. Europos Parlamento tyrimo, skirto įvertinti 2020 m. sausio išmaniųjų tachografų įrengimo sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms tarptautinio transporto sąnaudas ir naudą, paskelbimo galėjo suprasti, kad yra svarstomi su tachografais susijusių reglamentų pakeitimai ir atsižvelgti į šią galimybę priimdami savo ekonominius sprendimus“, – situaciją komentuoja teisininkė L. Juodytė.
Ji prideda, kad daryti prielaidą, jog atitinkami ūkio subjektai turėjo garantijų (ankstesnio reguliavimo pagrindu), kurios būtų pateisinusios jų teisėtą pasitikėjimą tuo, kad reglamentavimo aplinka išliktų nepakitusi ir, priėmus įgyvendinimo taisykles, jie bet kuriuo atveju būtų turėję 15 metų laikotarpį reikalavimui įrengti išmaniuosius tachografus įvykdyti. „Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad nėra neįprasta, kad reguliavimo sistema kelis kartus pritaikoma / keičiama, ypač tose srityse, kuriose sprendžiamos greitai kintančios techninės ir (arba) technologinės problemos ir kurioms būdinga greita ir nuolatinė pažanga“, – prideda L. Juodytė.
Apibendrindamos generalinio advokato išdėstytą poziciją teisininkės nurodo, kad siūloma patenkinti valstybių ieškinius dėl pareigos grąžinti transporto priemones kas aštuonias savaites panaikinimo, o likusią ieškinių dalį atmesti.
Taigi, viena vertus, galima tikėtis palankaus ESTT sprendimo ieškinių dalyje dėl pareigos grąžinti transporto priemones kas aštuonias savaites. Kita vertus, lygiai taip pat pagrįsta tikėtis, kad likusi ieškinių dalis bus atmesta. Tiesa, generalinio advokato išvada nėra privaloma, tad ESTT gali priimti ir visai ar iš dalies kitokį sprendimą. ESTT sprendimas turėtų būti priimtas kitais metais.