Tikėtina, kad jei teršalų emisijos ir toliau išliks tokios pat aukštos arba didės dar labiau – klimato kaitos procesai gali tapti nebevaldomi, o pasekmės – nebesugrąžinamos. Būtent dėl to tampa vis svarbiau kalbėti apie technologijų plėtrą, mat būtent su inovacijų pagalba ilgainiui bus galima atsisakyti iškastinio kuro bei kitų gamtą teršiančių išteklių ir naudoti tik švarius, klimatui neutralius produktus, rašoma pranešime spaudai.
Apie tai, kokias sąlygas technologijas vystančioms įmonėms Lietuvoje turėtume sukurti, kad šios galėtų dar aktyviau kurti naujausias technologijas ir kokią įtaką jos gali turėti ne tik viso pasaulio klimatui, bet ir Lietuvos bei Europos ekonomikai, atsako advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji partnerė ir lėšų rinkimo projekto latvių įmonės „Electrify H2“ kuriamų vandenilinių katerių Lietuvoje koordinatorė Eugenija Sutkienė.
– Latviai kuria vandeniliu varomus katerius, tai – gan nauja technologija. Kodėl svarbu skatinti tokias inovacijas?
– Drastiškai blogėjanti klimato būklė ir eksponentiškai padidėjęs transporto priemonių naudojimas per pastaruosius tris dešimtmečius paskatino praktiškai visas šalis įvairiomis priemonėmis skatinti gamintojus ir mokslo įstaigas ieškoti gamtą tausojančių technologijų bei diegti jas pramonėje. Žinoma – tai brangus ir ilgas procesas ir nenuostabu, kad tokioms šalims kaip JAV, Kanada ar Pietų Korėja pereiti, pavyzdžiui, prie elektra varomų automobilių pavyko greičiau nei kitiems. Jungtinės Karalystės (JK) bei Skandinavijos šalių Vyriausybė perėjimą prie elektra varomų transporto priemonių taip pat rėmė finansiškai ir siūlė įvairias finansines iniciatyvas.
Na, o Rytų Europoje – padėtis yra kiek blogesnė dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir tinkamos infrastruktūros nebuvimą. Bet padėtis po truputį taisosi ir akivaizdu, kad ateityje situacija gerės.
Pastarųjų metų geopolitiniai įvykiai paskatino Rytų Europą ieškoti daugiau alternatyvių kuro šaltinių ir orientuotis į pažangias technologijas, kurios įdarbina žaliąją energetiką, padeda atsisakyti tradicinio iškastinio kuro visose pramonės šakose bei sparčiau plėsti infrastruktūrą elektromobiliams bei laivams uostuose.
Taigi, tvarios technologijos ne tik padeda sumažinti klimato kaitos procesus, bet taip pat mažina ir poreikį naudoti tradicinį kurą ir stiprinti tokio kuro platintojų ekonomiką, kuri, kaip matome, ne visada tarnauja bendram gėriui.
– Kuo tokios, ir kitos panašios transporto industrijos inovacijos yra naudingos Lietuvai ir visai Europai?
– Transporto industrijoje jau antrą dešimtmetį yra dirbama ties tvarių ir gamtą tausojančių technologijų kūrimu. Tikiu, kad gan greitai pereisime nuo naftos produktais varomų transporto priemonių iki varomų elektra – jau nuo 2035 m. bus uždrausta pardavinėti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais. Kasdien galima išvysti ir vis naujos informacijos apie dar pažangesnes technologijas, kurios transporto industrijoje jau visai greitai gali tapti realybe. Nes nors elektromobiliai ir tausoja gamtą, vis dėlto iki galo problemos vis tiek neišsprendžia. Šį procesą lemia ne tik bendra technikos pažanga, bet ir besikeičiantis vartotojų poreikis pirkti tvarų, ekologišką produktą.
Tad kuo daugiau tvarių transporto priemonių gamintojų bei vartotojų bus, tuo geriau bus ir mūsų šalies ekonomikai bei gamtai. Tas pats galioja ir visam Europos regionui.
– Kadangi tvarių idėjų matome vis daugiau, kaip manote, ar prie jų prisideda ir ES siekis iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu regionu?
– Niekam nereikia įrodinėti, kad klimato kaita ir blogėjanti aplinkos būklė visiems kelia nerimą – ne tik visų šalių vyriausybėms ir tuo besirūpinančioms organizacijoms, bet ir mokslininkams bei naujas technologijas kuriančioms įmonėms, įskaitant ir tas, kurios kuria tiek sausumos, tiek vandens transporto priemones. Aplinkosaugininkai transporto priemones laiko vienu iš didžiausių gamtos teršėjų, todėl nenuostabu, kad besikeičianti ekologinė politika bei vartotojų poreikiai skatina jų gamintojus ieškoti naujų technologijų. Pereinama prie ekologiškesnių tiekimo grandinių ir tvaresnių technologinių naujovių, be to, jų paieška vyksta nuolat, nes jei vienos iš tiesų padeda tausoti aplinką, kitos gali turėti pašalinių efektų ir nebūti perspektyvios.
Tvarių transporto priemonių kūrimą skatina ne tik ES pastangos tapti klimatui neutraliu regionu iki 2050 m. ar kiekvienos konkrečios šalies politikų spaudimas, bet iš esmės pasikeitęs vartotojo požiūris į perkamą prekę, produktą ar transporto priemonę ir kiekvieno vartotojo noras prisidėti prie ekologijos gerinimo. Panašu, kad toks požiūris tampa kiekvienos visuomenės norma, o transporto priemonių gamintojai privalo atsižvelgti į vartotojo poreikį ir numatyti, koks jis gali būti rytoj. Taigi, būtent verslas ir yra tvarių pokyčių katalizatorius, ES struktūros naujas iniciatyvas tik iš dalies remia finansiškai, nes tai reikalauja didelių sąnaudų.
– Ar tam, kad inovatyvių technologijų plėtra būtų dar spartesnė, turėtų keistis teisinė aplinka, o, galbūt, finansavimo galimybės?
– Pažangių technologijų bei inovacijų plėtrą turėtų remti valstybė ir skatinti investicijas į įmones, kurios vykdo tokius projektus, nes nuo jų sėkmės priklauso valstybės pažanga bei integracija į tarptautines rinkas. Jau nekalbant apie naujų darbo vietų sukūrimą bei pačios valstybės biudžeto papildymą, naujų talentų pritraukimą.
Pavyzdžiui, tokia priemonė, kaip „Startuolio viza“, kurios dėka buvo pritraukta ir įmonių, ir naujų talentų iš Baltarusijos, Ukrainos, Turkijos, JAV – labai pagyvino mūsų rinką. Panašių priemonių galėtų būti ir daugiau. Ypač reikalinga ir valstybės pagalba, ypač dabar, kai statistika rodo, jog Lietuvos startuoliai praėjusiais metais pritraukė 49 proc. mažiau investicijų – 2021 m. 419 mln., 2022 – tik 249 mln. EUR. Žinoma, tam įtakos turėjo ir geopolitinė situacija bei recesija, tačiau įmonės, užsiimančios pažangių technologijų kūrimu, neturėtų tapti situacijos įkaitėmis.
Lietuvos valdžia taip pat turėtų reaguoti į susiklosčiusią situaciją ir ieškoti būdų, kaip tokioms įmonėms padėti. Tai galėtų būti dotacijos, ar tam tikros mokestinės lengvatos. Be to, kadangi rizikos kapitalo, kuris yra pagrindinis naujas technologijas vystančių įmonių finansavimo šaltinis, nepakanka, tiek rizikos kapitalo fondams, tiek fiziniams bei juridiniams asmenims, investuojantiems į tokias įmones, irgi turėtų būti taikomos paskatos priemons bei mokestinės lengvatos.
Skolinimosi galimybės startuoliams taip pat yra ribotos, o didėjant palūkanoms – jos dar labiau mažės, tad ekspertai jau dabar siūlo svarstyti galimybę taikyti lengvatines palūkanas ar jas restruktūrizuoti.
Kūrybiškai pažiūrėjus, matyt, būtų galima sugalvoti ir daugiau priemonių, kurios paskatintų technologijų plėtrą bei jų įgyvendinimą. Žinoma, kai kuriems šiame kontekste tikrai nepatiks žodžiai „dotacija“ ar „lengvata“, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad vien 2022 m. startuoliai į valstybės biudžetą sumokėjo 297 mln. EUR mokesčių. Paskatinus jų plėtrą, padidėtų ir valstybės gaunama finansinė nauda, paprasčiausiai trūksta sisteminio valstybės požiūrio ir strategijos šiuo klausimu.
- Kaip manote, ar tokių technologijų, kaip latvių kuriami vandeniliniai kateriai, ateityje matysime daugiau?
– Taip, tokių technologijų neišvengiamai bus daugiau. Tai nulems sparti technologijų pažanga kaimyninėse šalyse ir pasaulyje, kuri keis visuomenės vartojimo įpročius ir kultūrą. Norėtųsi, kad Lietuvos žmonės būtų ne tik šių technologijų vartotojai, bet ir prisidėtų prie jų kūrimo, bet, kad taip įvyktų, valstybė turi apsispręsti dėl prioritetų, o piliečiai turi būti kūrybingi, iniciatyvūs ir drąsūs. Pradžia gera, bet norisi, kad šis virsmas taptų nuolatine veikla.
– Latviai nusprendė prie savo kuriamos technologijos paskatinti prisijungti ir lietuvius per sutelktinio finansavimo platformą „CrowdedHero“, kaip jos prisideda prie technologijų plėtros? Ar tokios platformos naudingos?
– Sutelktinio finansavimo platformos visame pasaulyje įgauna populiarumą ir auga eksponentiškai. Pasaulio bankas apskaičiavo, kad iki 2020 m. sutelktinis finansavimas visame pasaulyje viršijo 90 mln. JAV dolerių. Pažymėtina, kad būtent sutelktinio finansavimo būdu daugiausia buvo finansuojami projektai, susiję su švarių technologijų vystymu, įskaitant ir startuolius. Sutelktinio finansavimo platformos įgalina dirbtinio intelekto pagalba didesnę investuotojų grupę pasidalinti informacija bei rizikomis bei subendrintomis lėšomis investuoti į pasirinktus projektus. Be finansinių institucijų, brokerių ar tarpininkų.
Baltijos šalyse turime kelias tokias platformas, bet jos – tik pradžia. JK, JAV, Kanadoje ir Prancūzijoje sutelktinio finansavimo platformos per pastarąjį dešimtmetį jau tapo įprastu reiškiniu ir vienu iš efektyviausių ekonomikos finansavimo įrankių. Tikiu, kad ir mūsų regione jos taps vis populiaresnės ir bus efektyviai naudojamos verslui finansuoti. Ypač artimiausiu metu, kai Baltijos šalys jau yra recesijoje ir skolintis iš bankų darosi vis brangiau ir sunkiau, tačiau investicijų poreikis nemažėja.
– Į ką yra linkę investuoti lietuviai? Ar galima tikėtis didelio jų susidomėjimo transporto inovacijomis, ar, galbūt, dar trūksta drąsos?
– Lietuvius vertinčiau kaip gana konservatyvius investuotojus. Dauguma jų investuoja į mažesnės rizikos nekilnojamą turtą, žaliavas bei mažesnės rizikos kapitalo fondus. Žinoma, jų gretas nuolat papildo jaunesni, drąsesni bei rizikas suprantantys ir galintys jas įvertinti investuotojai, kurie didina rizikos kapitalo fondų skaičių bei jų kapitalizaciją. Nepaisant to, vis dėl to drąsos ar tikėjimo dar trūksta. Labai džiaugiamės savo startuoliais ir jų progresu, kuris neabejotinai yra, bet kaimynai mus gerokai lenkia.
Jei pažvelgsime į Baltijos šalių startuolių statistiką, pamatysime, kad iš bendro startuolių skaičiaus, Estijai tenka 86 proc., Lietuvai 15 proc., o Latvijai – 4 proc. Kadangi Estija pagal gyventojų skaičių yra mažiausia iš trijų Baltijos valstybių, o startuolių ten – ženkliai daugiau, galima daryti prielaidą, kad estai yra aktyvesni ir drąsesni investuotojai. Vienaragių skaičiumi Estija mus taip pat gerokai lenkia, jie turi 7, o mes – 2.