Jau 30 metų organizuojamame Forume dalyvauja politikos, ekonomikos ir visuomenės lyderiai iš daugiau kaip 60 pasaulio šalių. Kasmet per Forumą priimamos svarbios deklaracijos, todėl jis pritraukia viso pasaulio žiniasklaidą, o jo atgarsiai tarp ekspertų skamba dar ilgai po Forumo uždarymo.
B. Čaplinska pirmą kartą šiame forume dalyvavo pernai ir jai jis paliko didelį įspūdį. Anot jos, šį forumą vadina Rytų Europos Davosu (svarbiausias pasaulyje ekonomikos renginys, vykstantis Davose, Šveicarijoje – Delfi). Šiemet Lankijos ir Lietuvos prekybos rūmų vadovė pakviesta dalyvauti panelinėje diskusijoje.
Europa praranda automobilių pramonės rinką
Šių metų tema – „Naujos vertybės senajam žemynui – Europa ant pokyčių slenksčio“. Anot pašnekovės, pokyčių tikrai reikia, kadangi Europa praranda dominuojančias pozicijas.
„Žiūrėjau praeitų metų TOP įmonių pasaulio dvidešimtuką – iš jo buvo 15 įmonių iš Amerikos, 4 iš Azijos ir tik viena įmonė, paskutinėje dvidešimtjoje vietoje buvo prancūzų „Louis Vuitton“. Ir tai ne kažkokia automobilių gamybos įmonė, tai mados namai. O juk Europa visada dominavo su savo automobilių gamybos koncernais Vokietijoje ir Prancūzijoje. O dabar matome, kad jie praranda savo svarbą“, - sakė pašnekovė.
Jos žiniomis, pirmą šių metų pusmetį „BMW“, „Audi“, „Mercedes“ pagamino puse milijono automobilių mažiau nei prieš metus, o „Volkswagen“ pagamina daugiau autombilių nei gali parduoti. . B. Čaplinska aiškina, kad taip yra dėl to, kad Azijos rinkoje atsiranda daug kiniškos liukso klasės automobilių, daugiausia – elektromobiliai. Be to, sako pašnekovė, europietiškos įmonės priklausomos nuo kinų - „Audi“ pagrindines dalis perka iš Kinijos.
„Deja, tas, kas buvo Europos variklis ir stipriausia pusė, to nebėra, Europa prarado savo pozicijas. 2020 metais kanclerė Angela Merkel jau tada automobilių koncernams skyrė 5 milijardus eurų paramos. Dabar jau yra kalbama apie 200 milijardų eurų argumentuodami, kad toks rėmimas yra būtinas.
Absoliuti priklausomybė nuo Kinijos
B. Čaplinksa tikina, kad pagrindiniai žaidėjai pasaulyje yra Amerika ir Kinija.
„Amerika išliko stabili, bet Kinija užaugo per 30 metų tūkstačius kartų. Jei prieš 30 metų Kinija prekiavo su šešiomis pasaulio valstybėmis, tai dabar prekiauja su visu pasauliu.
Europos priklausomybė nuo Kinijos – absoliuti. Kai kalbuosi su verslininkais, išgirstu, kad nuo Kinijos yra priklausomi ir kiti sektoriai. Jei mes negautume vaistų komponentų iš Kinijos, mūsų vaistinės praktiškai neturėtų, ką pardavinėti. Nėra kalbama apie tai garsiai, bet taip yra. Kinija tapo didžiuliu gamybos monstru,“ - atviravo Ekonomikos forumo dalyvė.
Europos priklausomybės nuo kitų šalių – ne naujiena. Anot B. Čaplinskos, ji per mažai pasimokė nuo 2014 metų.
„Dar 2014 metais, kai prasidėjo karas, buvo užimtas Krymas ir Rusijai buvo skirtos pirmosios sankcijos, tai Europa baisiai nukentėjo dėl importo, nes visą geležį, apskritai didžiausią dalį žaliavų Europa gaudavo iš Rusijos.
O dabar yra alternatyvų pirkti žaliavas ne iš Kinijos, bet tos alternatyvos gerokai brangesnės ir tai reiškia, kad tada verslai mažiau uždirbs ir kainos augs. Tai mes ir matome pastaruosius metus“, - dėstė pašnekovė.
Lietuva patraukli lenkams
Verslai, kurie kritikuoja mokesčių reformą Lietuvoje, neretai kaip pavyzdį iškelia Lenkiją – dėl ten, anot jų, esančių patrauklesnių sąlygų verslui. Vis tik B. Čaplinska siūlo nelyginti šių rinkų.
„Nepaisant to, kad Lenkija turi kitokią mokestinę sistemą, yra tam tikrų privilegijų verslui, veikia dideli verslo parkai, bet visa tai atmetus reikia suprasti, kad investicijas Lenkija pritraukia, nes yra didesnė rinka. Mūsų šalyje – nepilni 3 milijonai, Lenkijoje - beveik 38 milijonai. Ši rinka turi kitokias sąlygas negu Lietuva, nes, kaip bebūtų, jie pasiliko prie zloto, todėl yra labiau lankstūs.
Prisiminkime, kad 2008 metais buvo didelė krizė, žmonės prarado darbus, buvo tikrai labai sunku. O Lenkija tuo metu buvo lanksti, nes jos rinka didelė, jie patys daug ką gamina, patys suvalgo. Tai tiesiog metų metais jiems lengviau sekasi nei Lietuvai. Mes negalime tiesiog imti ir pritaikyti lenkišką mokestinę sistemą Lietuvai“, - svarstė Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų direktorė.
Vis tik B. Čaplinska pabrėžia, kad tam tikrų naudų lenkiškas verslas turi daugiau nei lietuviškas.
„Nuo 2018 metų Lenkija turi ombudsmeno pareigas, kur gali kreiptis visos mažos ir vidutinės įmonės ir jie atstovauja tas įmones prieš Vyriausybę. Pas mus to dar nėra, nors žinau, kad vyksta diskusijos Seime. Tai yra mažų ir vidutinių įmonių advokatas, kuris išlaikomas valstybės, bet yra visiškai nepriklausoma tarnyba. Vyriausybė negali kištis į ombudsmenų sprendimus ar veiksmus“, - sakė pašnekovė.
Tuo tarpu kalbėdama apie dviejų šalių verslo santykius, B. Čaplinska sakė, kad lenkams Lietuva patraukli, kadangi yra savotiškas langas į kitas Baltijos šalis.
„Lietuva lenkų dažnai traktuojama, kaip Baltijos šalys, ji visuomet pirma šalis, per kurią prasideda bendradarbiavimas. O lietuviams Lenkija yra pirma užsienio rinka, nes yra arčiausia užsienio rinka. Ir mūsų kultūriniai ryšiai yra gana artimi“, - sakė ji.
Lietuva ir Lenkija – Ukrainos ambasadoriai
Didelė programos dalis Ekonomikos forume Lenkijoje yra skirta diskusijoms apie Ukrainą – jas visas vienija pavadinimas „Ukrainos atkūrimas“. Anot B. Čaplinskos, būtent Lietuva ir Lenkija yra didžiausi Ukrainos ambasadoriai Europoje.
Ekonomikos forumas Lenkijoje vyksta rugsėjo 5-7 d. Kaip ir kasmet, Forumo dalyvių laukia turininga programa, kurią sudaro daugiau kaip 300 renginių. Tris dienas į Karpačo kurortą Lenkijoje, kur rengiamas šis Forumas, atvyks svarbiausi šalies ir regiono žmonės: politikos, ekonomikos, savivaldos lyderiai, žymūs kultūros ir mokslo pasaulio atstovai. Debatus nušvies žurnalistai iš visos Europos.
Šiais metais vyks daugiau kaip keturi šimtai debatų su dalyviais iš viso pasaulio. Darbotvarkė apima tokias temas kaip saugumas, energetika ir tarptautinė politika. Panašiai kaip ir ankstesniais metais, į programą įtrauktos tokios nuolatinės programos dalys kaip Sveikatos priežiūros forumas, Regionų forumas, Verslo ir vadybos forumas bei Tvaraus vystymosi forumas.