Kaip išbūti neapibrėžtume ir jame sukurti saugumą, pranešime spaudai dalijasi Rūta Baleišienė, IT įmonės „Devbridge“ (priklausanti „Cognizant“ kompanijai), personalo verslo partnerė.
Išsklaidyti mitai
„Prieš pradėdama dirbti IT kompanijoje buvau susikūrusi įvairių mitų ir stereotipų apie visą šį sektorių: kad ten tikrai vadovaujamasi geriausiomis praktikomis; kad ten greičiausiai įdiegiamos naujovės, kurias paskui perima visa rinka; kad jie labai greiti ir dinamiški; kad ten brangūs ir profesionalūs žmonės žinantys savo vertę ir nuolat atakuojami galvų medžiotojų. Ir, žinoma, kad šiame sektoriuje patys geriausi biurai – su žaidimais, miego kambariais ir pan. Pasitaiko, kad pamačius viską iš vidaus, tie mitai žlunga, bet tai ne mano istorija – atėjus į „Devbridge“ tą ir radau“, – teigia R. Baleišienė.
Anot jos, pradėjusi dirbti šioje įmonėje, ją pasitiko stiprus vertybinis pamatas, įsitraukę ir profesionalūs darbuotojai.
„Dirbame pagal „Agile“ principus, taigi tikrai esame greiti ir prisitaikome prie aplinkybių. Didžiuojamės savo HR praktikomis, kurias kuriame kartu su labai brandžiais vadovais. Atrodo, kas gali pajudinti tokios organizacijos pagrindus, kas gali sukrėsti?“, – retoriškai klausia ekspertė.
2021 m. pabaigoje buvo paskelbta, kad „Devbridge“ įsigijo tarptautinė verslo konsultacijų ir skaitmeninių technologijų kompanija „Cognizant“.
„Pasitikome šią naujieną su šampanu ir sėkmės premijomis. Bet kaip visada po gero vakarėlio ateina rytojus. Pradėjo girdėtis frazės „mus nupirko“, „kas mes dabar būsim“, „būsim korporacija“, „bus blogai“. Tikriausiai labai natūrali reakcija į naujieną, kurios dar nesupranti. Tam ruošėmės ir tai nebuvo netikėta. Kaip ir kiekviename pokytyje, tikėjomės, kad trumpuoju periodu bus sunku, tačiau ilguoju periodu viskas bus gerai“, – atvirai kalba pašnekovė.
Pokyčio procesas
Tačiau organizaciją, kaip ir visas kitas, lydėjo ir kiti iššūkiai – vis dar juntami pandemijos padariniai, prasidėjęs karas Ukrainoje ir kt.
Tam, jog įveikti visus išbandymus, tenka pereiti pokyčio ciklą. O bet kurio pokyčio eiga yra panaši – pirmiausiai apima neigiamos emocijos, joms aprimus, vyksta priėmimas ir naujos realybės kūrimas.
„Itin svarbu suprasti, jog kiekvienas žmogus pasikeitimus priima itin asmeniškai. Esant neapibrėžtose situacijose verta atsiriboti nuo savo esamos situacijos ir pažiūrėti plačiau“, – primena HR ekspertė.
Pasak jos, pokyčių nemėgstame, nes jie kuria nesaugumą.
„Pokytis kuria netikrumą, nes negalime nuspėti ateities. Tačiau tas tikrumas yra viena vertus sunkiai pasiekiamas, nes viskas nuolat keičiasi, kita vertus – jis gali vesti į paralyžių ir baimę nors kiek nukrypti nuo įprastos kasdienybės. Bandydami sukontroliuoti visus dalykus ir numatyti visas pasekmes – nepajudame niekur. Tai kaip jaustis saugiam, kai aplinkui daug neapibrėžtumo?“, – pažvelgti plačiau skatina R. Baleišienė.
Pašnekovė primena, jog visiškas saugumas ir tikrumas kuria nelanksčias organizacijas, veikiančias pagal senus įpročius, o ne esamas aplinkybes.
„Pokyčio neigimas ir tiesiog ignoravimas – veikiu kaip anksčiau ir nesidairau aplinkui – gali vesti tik į stagnaciją. Jaučiantis nesaugiai dažniausiai organizacijos vadovaujasi esamomis tvarkomis, reaguoja į mažus pasikeitimus, tačiau nemato didesnio paveikslo ir ateities perspektyvos. Kuriame kultūrą, kurioje galėtume įžvelgti naujas galimybes. Taip, šiandien dar niekas neaišku, bet kaip tame būti saugiai? Belieka sau atsakyti, kas sukurtų saugumą mūsų organizacijoje?“, – dalijasi ji.
Atsigręžimas į savo stiprybes
Anot HR ekspertės, tokioje situacijoje labai padeda atsakyti sau į klausimus – ko šis pokytis iš mūsų neatėmė; kas mūsų didžiausia stiprybė?
„Peržvelgus turimus mūsų darbuotojų nuomonės duomenis labiausiai suskamba šie dalykai – mūsų vertybės, atvirumas ir ryšys su darbuotoju. Atsigręžiame į svarbiausius dalykus – atvirai kalbame apie tai, ką žinome ir, ko ne – nebandome visko piešti tik gražiausiomis spalvomis, o sakome taip, kaip yra. Neslepiame, kad ne viskas juda taip, kaip mes norime. Stengiamės kur įmanoma išlaikyti stabilumo poreikį – pavyzdžiui, yra išlaikyti tradiciniai renginiai“, – sako ji.
„Nepatogias aplinkybes tiesiog reikia išbūti ir išlaukti. Ir, žinoma, kuo daugiau komunikuoti. Pirmiausiai saugumas kuriamas stiprinant darbuotojo ir vadovo ryšį – tai, kas jau egzistuoja. Todėl vadovus skatiname daugiau dėmesio skirti darbuotojams – dažniau organizuoti individualius susitikimus (angl. 1-one-1). Taip pat susitikimus, kuriuose susitinka aukštesnis įmonės vadovas ir komandos narys (angl. skip a level) – tai padeda parodyti didesnį paveikslą, kaip veikia organizacija, kokią naudą šis pokytis kuria verslui. Kartu taip yra ir stiprinamas jausmas, kad kiekvienas darbuotojas labai svarbus“, – kalba R. Baleišienė.
Tiesa, ji primena, kad esant tokiai situacijai svarbu nepamiršti ir vadovų – jie ne tik jaučia atsakomybę už savo komandas, bet lygiai taip pat, kaip ir kiekvienas darbuotojas, taipogi jaučiasi nesaugiai.
„Mums labai pasiteisino vadovų bendruomenės kūrimas. Tai sukurta erdvė, kurioje jie aptaria realias šiuo metu turimas situacijas su savo komandos nariais. Kalbame apie tai, kas jiems padeda jas spręsti, gauname palaikymą iš kitų vadovų – dvigubas efektas“, – dalijasi „Devbridge“ personalo verslo partnerė.
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, jog kuriant saugumo pojūtį, labai svarbu stiprinti pačias asmenybes.
„Dažnai įprasta, kad minkštųjų įgūdžių mokymai – tokie kaip emocinis intelektas, konfliktų sprendimas, grįžtamojo ryšio suteikimas, komunikacija organizacijose yra skirti tik vadovams. O mes tai siūlome visiems organizacijos darbuotojams. Matant kiek žmonių registruojasi ir dalyvauja tokiuose mokymuose – supratome, kad tai buvo geras žingsnis. Taip pat startuoja mentorių programa – kad nei vienas nesijaustų paliktas organizacijoje. Čia noriu akcentuoti, kad svarbu ne tik vadovų stiprinimas, o visos komandos – kad ir pačios mažiausios, kiekvieno nario“, – pabrėžia ji.
HR ekspertės nuomone, visi šie dalykai buvo skirti užtikrinimui, kad nepaisant bet kokių pokyčių išorėje, branduolys išliktų toks pats.
„Vykstant pokyčiams organizacijoje svarbiausia išsaugoti savo žmones ir santykį tarp jų. Tai užtikrina, kad svarbiausi dalykai nesikeičia – mes liekame tokie patys ir dar net tvirtesni“, – apibendrina R. Baleišienė.