Anot TTLA vadovo Povilo Drižo, nuo kitų metų įsigaliojus naujai kvotinei sistemai, nustatytas kvotos vienetų skaičius bus baigtinis, kurį išnaudojus darbinti trečiųjų šalių vairuotojus praktiškai nebeliks.
„Transporto įmonių ir jose dirbančių vairuotojų sukuriama vertė stiprina Lietuvos ekonomiką ir finansus. Sprendimas dėl 2025 m. kvotos dydžio turėtų būti priimtas atsakingai – pasvėrus nacionalinio saugumo, darbo rinkos, verslo konkurencingumo ir ekonominius argumentus“, – pažymi P. Drižas.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja leidimų gyventi užsieniečiams darbo pagrindu išdavimo tvarka. Remiantis ja nuo kitų metų užsieniečių pateikti prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu bus nagrinėjami pagal vieną kalendoriniams metams nustatytą kvotą.
Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Skaičiuojama, kad ši kvota kitiems metams galėtų siekti apie 40 tūkst. Skirtingai nuo ankstesnių metų, nustatyta kvota bus taikoma visoms ekonominėms veiklos rūšims bendrai.
P. Drižas atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais transporto sektoriaus darbuotojams buvo reikšmingai gerinamos darbo sąlygos, augo jų sukuriama pridėtinė vertė, o taip pat ir transporto sektoriaus indėlis į šalies finansus.
TTLA duomenimis, krovininio kelių transporto įmonių išlaidos darbuotojams 2023 m., palyginti su 2022 m., išaugo 42,5 proc., iki 2,48 mlrd. eurų. Pagal šio rodiklio augimą krovininio kelių transporto įmonės kasmet pastebimai viršija šalies vidurkį, kurio augimas pernai sudarė 18 proc.
„Krovininio kelių transporto eksporto apimtys, sudarančios trečdalį viso šalies paslaugų eksporto, tiesiogiai priklauso nuo galimybių pritraukti vairuotojus iš užsienio“, – pažymi P. Drižas.
2014-2023 m. krovininio kelių transporto eksportas išaugo nuo 1,6 mlrd. iki 5,8 mlrd. eurų arba 3,6 karto. Per tą patį laikotarpį vairuotojų skaičius didėjo 42,7 tūkst. arba 1,9 karto. Atitinkamai nuolat augo ir vienam vairuotojui per metus tenkanti eksporto dalis, šiuo metu siekianti beveik 70 tūkst. eurų.
Transporto ir saugojimo sektoriaus sumokami mokesčiai kiekvienais metais auga ir sudaro apčiuopiamą visų sumokamų mokesčių dalį. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2023 m. sektorius sumokėjo 867 mln. eurų mokesčių, o vien per 2024 m. pirmuosius tris ketvirčius – beveik 792 mln. eurų. TTLA prognozuoja, kad 2024 m. transporto ir saugojimo sektoriaus sumokami mokesčiai perkops 1 mlrd. eurų ribą, o 2025 galėtų pasiekti 1,2 mlrd. eurų.
„Transporto ir logistikos sektorius, sukuriantis reikšmingą bendrojo vidaus produkto dalį, yra vienas svarbiausių šalyje. Po ekonominio sąstingio atsigaunant didžiosioms ES valstybėms, kartu ir tarptautinio transporto rinkai, mūsų šalies verslas turi visas galimybes didinti paslaugų eksportą, atitinkamai papildyti valstybės biudžetą didesne sumokamų mokesčių dalimi, taip prisidedant prie spartesnio šalies ekonomikos augimo. Tam reikalingas racionalus atsakingų valstybės institucijų požiūris užtikrinant trūkstamų darbuotojų iš užsienio pritraukimą“, – pastebi P. Drižas.