Ūkininkai skaičiuoja stichijos žalą – kiek šimtų milijonų eurų praras ir kokių kultūrų gali nebekulti

Porą dienų Lietuvoje siautėjusi stichija nuplovė ūkininkų planus šį sezoną uždirbti. Jei dar prieš keletą dienų žmonės džiaugėsi palyginti gražiais pasėliais ir tik šiek tiek buvo susirūpinę jų kokybe, tai po lietaus kai kurie regionai pakibo ant išgyvenimo ribos ir nepadės netgi draudimas.

Ypatingai didelė žala padaryta žirniams ir pupoms. Kai kur net neaišku, ar šias kultūras bus verta imti.

„Daugiausia kritulių Žemaitijoje ir Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Ten lietus buvo katastrofiškas – daugiau kaip 100 m per parą. Blogai, kad lietų lydėjo smarkus vėjas. Nors didžiausi nuostoliai šiuose regionuose, jų daug visoje Lietuvoje“, – analizuoja Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas.

Išguldyti žieminiai kviečiai, kuriuos nuimti bus sudėtinga ir jų kokybė nebeatitiks maistiniams grūdams keliamų reikalavimų. Tuo pačiu jie bus pigesni. Užsitęs ir pati javapjūtė. Neaišku kada ją bus galima tęsti. Be to, kombainai išguldytuose laukuose dirba tris kartus daugiau.

Kai kur dėl smarkaus lietaus iš rapsų tiesiog išbyrėjo grūdai. Kurie nebuvo apsidraudę patirs didžiulius nuostolius.

„Nesuvokiama tai, kad jei žieminius kviečius po vaškinės brandos išguldo stichija, tai nelaikoma draudiminiu įvykiu ir net apsidraudę ūkininkai išmokų negaus“, – dėlioja A. Macijauskas ir sako, kad žirniai atrodo „tragiškai“, nežinia ar juos pavyks paimti, prastai atrodo ir pupos.

Iki šiol nebuvo taip, kad stichija išguldytų kukurūzus, dabar taip nutiko. Dėl to kentės gyvulininkystės ūkiai, kurie juos naudojo pašarui.

„Skaičiuojame, kad stichija palietė apie 500 tūkst. hektarų iš 2 milijonų pasėlių. Žemaitijoje daugiau kaip pusė pasėlių, nes iki šio savaitgalio ten buvo nukulta tik 30 proc. pasėlių. Nuostoliai milžiniški. Kai kurie ūkiai prarado visą derlių“, – skaičiuoja A. Macijauskas ir sako, kad žala nuo 150 iki 200 mln. eurų.

Vidutinės augalininkystės ūkio pajamos iš hektaro tūkstantis eurų. A. Macijauskas sako, kad tai reiškia, jog ūkininkai neteko praktiškai viso pelno, nes atiduoti skolas už trąšas, mokėti kreditus ir už žemės nuomą teks.

„Ūkiuose, kuriuose iki stichijos buvo nuimta mažiau nei pusė derliaus, kalbėti apie pelną neverta“, – konstatuoja ūkininkas.

Nukentėjo ne tik grūdininkai. Pavyzdžiui, buvo atvejų, kai vėtra nuplėšė fermų stogą ir melžėjoms teko dirbti pliaupiant liūčiai, nes dėl stichijos bent pridengti patalpų nebuvo galimybių.