Naujausios Lietuvos priemonės pritraukiant šio tipo investicijas ir žinias – Vyriausybės nutarimas, kuriuo įtvirtinami papildomi nuotolinio tapatybės nustatymo būdai. Nuo gruodžio 1 d. įsigaliosiantys pakeitimai suteiks daugiau galimybių nustatyti klientų tapatybę nuotoliniu būdu, kas aktualu plėtojant internetu paremtas finansines technologijas.
Pagal pakeistą nutarimą nuotolinis tapatybės nustatymas bus galimas trimis būdais:
kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama naudojantis kvalifikuotu elektroniniu parašu, kuris atitinka ES nustatytus reikalavimus;
kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama Europos Sąjungoje išduotomis elektroninės atpažinties priemonėmis, veikiančiomis pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, kurios atitinka ES reikalavimus;
kai naudojamos elektroninės priemonės, leidžiančios nustatyti tapatybę tiesioginiu vaizdo perdavimu.
Nustatyti tapatybę vaizdu bus galima dviem būdais:
tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojant tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvoje originalą ir kliento tapatybė patvirtinama naudojantis bent pažangiuoju elektroniniu parašu, atitinkančiu ES reikalavimus;
tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojant kliento veido atvaizdą ir kliento parodytą tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvoje originalą.
Norint pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis bendrovėms teks atlikti namų darbus: finansų ir kitos įstaigos, norėdamos pasinaudoti naujais tapatybės nustatymo būdais, turės atnaujinti savo vidines pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūras ir (ar) taisykles. Apie pasikeitimus jos turės informuoti ir centrinį banką.
Nors elektroninių priemonių naudojimo mechanizmą tapatybei vaizdu nustatyti dar turi patvirtinti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) iki įsigaliojant nutarimui, tačiau jau dabar aišku, kad bus galima perduoti tiek vaizdo įrašus, tiek nuotraukas. Bus reikalaujama, kad vaizdo perdavimas būtų tiesioginis ir gyvas, t. y. negalima naudoti vaizdo įrašų arba nuotraukų, kurios buvo užfiksuotos ne tiesioginio vaizdo perdavimo metu.
Lietuvos pasirinktas nuotolinio tapatybės nustatymo reguliavimas, leidžiantis tiesioginį tiek vaizdo įrašų, tiek nuotraukų perdavimą, remiasi Vokietijos, Šveicarijos ir Didžiosios Britanijos praktika. Tik, skirtingai nuo minėtų valstybių, Lietuva leido iš karto naudoti du metodus: vaizdo įrašų ir nuotraukų. Tai padės pritaikyti jau esamas technologijas Lietuvoje, o į mūsų šalį atėjusioms finansinių technologijų įmonėms nereikės iš naujo prie jų prisitaikyti.
Šis nuotolinio tapatybės nustatymas finansinių technologijų bendrovėms suteikia galimybę „išsiplėšti“ iš vietinės rinkos: iki šiol nebuvo priemonių, išskyrus kvalifikuotą elektroninį parašą, kurios leistų greitą ir patikimą užsieniečių tapatybės nustatymą. Todėl mūsų šalis nebuvo patraukli užsienio finansinių technologijų bendrovėms, kurių rinka yra visas pasaulis, o ne tik Lietuva ar Baltijos šalys.
Nepakeitus šio reguliavimo, nei finansinių technologijų bendrovės „Revolut“, nei „IBS“ nebūtų paskelbusios atėjimo į mūsų šalį. Dėl šio teisės akto pakeitimo greitai į Lietuvą turėtų žengti dar kelios stambios bendrovės, kurios iš Lietuvos teiks finansines paslaugas visame pasaulyje. Pora sėkmės istorijų, pritraukiant dideles bendroves į mūsų šalį, ir Lietuva įtvirtins finansinių technologijų žemėlapyje, kaip vieta, patraukli plėtrai.
Jeigu žiūrėtume giliau, toks atrodytų nežymus teisės akto pakeitimas padės sukurti naujas darbo vietas, surinkti daugiau mokesčių. Tačiau svarbiausia, kad tai padės formuoti Lietuvos, kaip modernios ir pažangios valstybės, įvaizdį. Nenustebčiau, jeigu tai turėtų poveikį ir jaunimo emigracijos stabdymui: finansinių technologijų bendroves vienija bendras bruožas – noras keisti finansų sektorių ir įprastus žmonių įpročius. O tai žavi Y ir Z kartas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuva tikslingai juda link regioninio finansinių technologijų sektoriaus lyderio pozicijų. Jei anksčiau šalis tokio tipo investicijoms buvo įdomi dėl technologinio išsivystymo – spartus internetas, didelis skaitmeninėmis paslaugomis besinaudojančių asmenų skaičius, – tai dabar kuriama palanki teisinė bazė finansinių technologijų įmonėms: tai ir nauji nuotolinio tapatybės nustatymo būdai, naujai reglamentuotas sutelktinis finansavimas, spartus mokėjimo ir elektroninių paslaugų įstaigų licencijavimas, kuriama momentinių mokėjimų infrastruktūra. Tai turėtų pritraukti technologijų kompanijas, siūlančias naujas mokėjimų priemones.