Net 79 proc. tyrime apklaustų užsienio įmonių vadovų verslo skaidrumą įvardijo kaip būtinų pokyčių reikalaujančią sritį. Neslėpkime – būtent tarptautinės bendrovės Lietuvoje vis dar yra savotiškas skaidrumo etalonas, tad norėdami išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia etišką jų elgesį ir kas, investuotojų nuomone, skatina arba stabdo atsakingo verslo plėtrą Lietuvoje, į tyrimą įtraukėme papildomų klausimų.
Trumpai aptarsiu, ką pavyko išsiaiškinti.
Esminis faktorius, skatinantis verslą elgtis etiškai, yra įmonės arba prekės ženklo reputacijos saugojimas.
Taip mano net 83 proc. investuotojų. Kiek daugiau nei pusė (57 proc.) įvardijo siekį formuoti teigiamą viešąją nuomonę. Šie skaičiai parodo, kad įmones elgtis etiškai visgi labiausiai motyvuoja galutiniai vartotojai. Tai yra, prekių ir paslaugų pirkėjai, kurių akyse verslas siekia įgauti konkurencinį pranašumą.
Trečiasis faktorius – pačių verslininkų įsitikinimas, kad atsakingas ir etiškas elgesys yra tiesiog „teisinga“. Taip atsakė 48 proc. investuotojų. Nors apie kritinę masę kalbėti dar per anksti, tai taip pat yra naujas vertybinis žingsnis Lietuvos verslo kultūroje.
Paprašyti įvardyti pagrindinius teigiamą įtaką verslo etikai Lietuvoje darančius veiksnius investuotojai išskyrė įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas (64 proc. apklaustųjų) ir socialines vertybes (57 proc.).
Priešingai įprastai pasaulinei praktikai, valstybės teisinis reguliavimas ir visuomenės spaudimas liko trečiojoje pozicijoje – šį veiksnį nurodė kiek mažiau nei pusė (43 proc.) investuotojų. Tai verčia pergalvoti ir dažnai girdimą teiginį, esą Lietuvoje paskatinimai neveikia – reikia aiškaus ir griežto reguliavimo.
Kitaip tariant, teisinio „botago“.
Akivaizdu, kad bent jau užsienio investuotojus teigiamai skatina ir „morkos” principas. Klausimas, ar tą patį galime pasakyti apie lietuviško kapitalo verslą?
Paradoksalu, tačiau socialinės vertybės apklaustųjų įvardytos ne tik kaip įgalinantis veiksnys, bet ir kaip barjeras skaidriai veiklai – taip mano tie patys 57 proc. investuotojų.
Paaiškinimas galėtų būti labai paprastas: viena vertus, matome didelę pažangą viešajame sektoriuje – siekiama daugiau skaidrumo, daug teigiamų iniciatyvų vykdo STT, VPT, Konkurencijos taryba, FNTT, VMI.
Iš kitos pusės, ne mažiau ryškios ir įsisenėjusios problemos teisėkūros srityje, interesų konfliktai, periodiškai atsirandantis neveiksnumas mano jau išvardytų institucijų veikloje.
Paradoksą kelia ir kartų konfliktai – vyresnioji karta prie neskaidrios veiklos yra įpratusi ir nebeįstengia savo įpročių keisti, jaunimui skaidrumas, atvirkščiai, tampa vis svarbesniu faktoriumi.
Didžiausia kliūtimi etiškam verslo elgesiui Lietuvoje, investuotojų nuomone, išlieka šešėlinė ekonomika, kurią įvardijo net 88 proc. respondentų.
Be šių aspektų investuotojai taip pat išskyrė politinės aplinkos įtaką. Kitaip tariant, užsienio įmonių vadovams neatrodo, kad šalies valdantieji rodo tinkamą pavyzdį ir skatina visuomenę elgtis etiškai bei skaidriai.
Tyrimo metu taip pat bandėme išsiaiškinti, kokių žingsnių imasi vadovai, kad užtikrintų etišką ir skaidrią veiklą savo įmonių viduje. Didžioji dauguma – 83 proc. respondentų – nurodė, kad įmonėse veikia etikos kodeksai. 71 proc. investuotojų įmonėse turi socialinės atsakomybės programas, dar 67 proc. – verslo etikos mokymus.
Taigi, pamatiniai verslo „higienos“ procesai bent jau tarptautinėse bendrovėse yra sutvarkyti. Ir tai dar ne viskas – penktadalis investuotojų diegiasi dar sudėtingesnius sprendimus – „pagalbos linijas“ susidūrusiems su neskaidria veikla, pranešėjų apsaugos politikas, etikos auditą, etikos sertifikavimo įrankius.
Šįkart plačiau neminėsiu labai svarbaus vidinio įmonių proceso, kurio tyrime nepalietėme – personalo atrankos ir talentų pritraukimo.
50 proc. pasaulio gyventojų šiandien yra jaunesni nei 28 m. amžiaus ir priklauso Y arba Z kartai. Sociologų ir antropologų tyrimai rodo, kad šių kartų požiūris į neskaidrų ir neetišką verslo elgesį yra daug griežtesnis nei jų tėvų ar senelių.
Taigi, etikos standartų neatitinkantis verslas jaunuosius talentus pritrauks vis sunkiau. Gal tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje jau ne vienerius metus investuotojai išlieka patraukliausiais darbdaviais?
„Barclays“ technologijų centras, „IKEA“, SEB bankas, „Swedbank“, „Google“ – tai tik dalis įmonių, geriausius specialistus pritraukiančių ne vien atlyginimais, bet ir atsakinga veikla. Neabejoju – konkurencija kvalifikuotų darbuotojų trūkumo laikais palaipsniui vers pasitempti ir lietuvių verslininkus.