To priežastimi tapo šalies prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlyta pensijų reforma, kuri panaikina ankstyvo išėjimo į pensiją galimybę 42 profesijų atstovams, įskaitant geležinkelių ir energetikos sektoriaus darbuotojus, teisininkus bei Paryžiaus operos darbuotojus. Planuojama, kad minimalus pensinis amžius visų profesijų darbuotojams bus padidintas iki 62 metų, o pilna pensija bus įgyjama tik sulaukus 64 metų.
Tuo tarpu Airijoje naujoji pensijų reforma numato, kad nuo 2028-ųjų pensinis amžius padidės iki 68 metų, o po 2035-ųjų jis bus tiesiogiai susijęs su ilgėjančia gyvenimo trukme. Pasak Airijos Finansų ir Viešojo sektoriaus išlaidų ministro, vaikai, kurie gimė 2018-aisiais ar vėliau, gyvens daugiau nei 100 metų, kas rodo džiuginantį progresą, bet tuo pačiu ir meta iššūkį pensijų sistemos tvarumui.
Kol Baltijos šalys kryptingai juda pensinio amžiaus didinimui iki 65 metų, kai kurios Europos valstybės, įskaitant Estiją, jau žengė žingsnį pirmyn ir įvedė su numatoma gyvenimo trukme susietą pensinio amžiaus ribą. Per artimiausius porą dešimtmečių Europoje numatoma daugybė su pensijų sistema susijusių pokyčių ir panašu, jog greičiausiai nei vienoje valstybėje pensinio amžiaus riba nebebus mažesnė nei 65 metai.
Ką tai reiškia man?
Visų pirma, tai reiškia, kad yra didelė tikimybė, jog gyvensite ilgiau ir gausite savo pensiją. Per paskutinį amžių numatoma gyvenimo trukmė gerokai išaugo. Fiksuojama, jog Vakarų Europos šalyse vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra 79 metai, o moterų siekia 84 metus. Lietuvoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė siekia beveik 71, o moterų – beveik 81 metus. Taigi, jei manote, kad rūpintis pensijos kapitalo kaupimu yra nesvarbu, metas pagalvoti dar sykį.
Antra, net jei numatoma gyvenimo trukmė yra ilgesnė, tai nereiškia, jog nesusidursite su sveikatos problemomis antroje gyvenimo pusėje. Daugeliu atveju tai reiškia dideles išlaidas vaistams ir sveikatos priežiūrai, o kai kuriais atvejais ir darbinės veiklos sustabdymą. Vadinasi, reikia turėti pakankamai lėšų šių papildomų išlaidų finansavimui, sukaupti finansinį užnugarį. Tai galioja ir ankstyvam išėjimui į pensiją – jei svajojate užbaigti karjerą pilnu etatu būdami 60 metų, turite būti tikri, kad iki to laiko būsite sukaupę pakankamai finansinių resursų. Specialistai rekomenduoja išėjus į pensiją gauti maždaug 70–80 proc. prieš tai buvusių pajamų. Palyginti, Lietuvoje vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis praėjusių metų viduryje siekė 42 proc.
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus aspektas yra ir tai, kad Europoje ir Lietuvoje populiacija ženkliai sensta. Remiantis socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu vieną pensininką išlaiko 2,6 darbuotojo, tuo tarpu 2050 m. prognozuojama, kad vieną pensininką turės išlaikyti jau tik 1,6 darbuotojo. Tai neabejotinai turės įtakos valstybių pensijų biudžetams ir paveiks sumą, kurią kiekvienas gyventojas gaus iš valstybės išėjęs į pensiją.
Lietuvos, kaip ir aplinkinių valstybių, pensijų sistemoje kiekviena iš trijų pensijų pakopų papildo viena kitą. II-oje pakopoje valstybė prisideda iki 1,5 proc. nuo vidutinio atlyginimo siekiančia suma, o III-oje – suteikia 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio lengvatą nuo įmokų (iki 300 Eur).
5 žingsniai ruošiantis pensijai
1. Mokėkite mokesčius
Tai gali nuskambėti nepatogiai ar keistai, tačiau šį aspektą paminėti būtina. Lietuvoje vis dar įprasta veikti pilkosios ekonomikos zonoje ir tai turi skaudžių pasekmių. Mokesčių mokėjimas yra ne tik prievolė, padedanti valstybei, bet ir labai svarbus faktorius prisidedant prie savo asmeninės socialinės gerovės ir stabilios ateities. Sumokėti mokesčiai valstybei sudaro pagrindinę dalį Jūsų ateities pensijos.
2. Jeigu kaupiate papildomai, atsakingai pasirinkite valdymo bendrovę
Ne paslaptis, kad tik nedidelė dalis gyventojų domisi, kiek lėšų yra sukaupę savo pensijų fonduose. Visgi tai yra realūs Jūsų pinigai, investuojami į finansų rinką. Jūsų atsakomybė yra išsirinkti valdymo bendrovę, kuri tinkamai valdytų Jūsų pinigus. Jei dar nežinote, pasitikrinkite, kas prižiūri jūsų II pensijų pakopos santaupas savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje jau dabar ir prisiminkite, kad visada galite pakeisti savo pensijų valdymo kompaniją, jei jaučiate, kad ji tinkamai neatlieka savo pareigų. Objektyvius pensijų kaupimo fondų rezultatus savo tinklapyje skelbia Lietuvos bankas.
3. Patys investuokite į savo pensiją
Yra toks anekdotas apie Dievą ir vyrą, kuris meldėsi ir prašė pergalės loterijoje. Dievas jam pasiūlė bent kartą nusipirkti loterijos bilietą. Akivaizdu, kad norint pasiekti gerų rezultatų reikia patiems įdėti bent šiek tiek pastangų. Kaupiant pensijai ne tik II-oje, bet ir savarankiškai prisidedant III-oje pensijų pakopoje tikimybė sukaupti norimą pensijos dydį bus didesnė. Pradedant kaupti III-oje pakopoje reikės atsakingai pasirinkti ne tik valdymo bendrovę, bet ir jūsų finansinius lūkesčius bei norimą rizikos lygį atitinkantį fondą.
4. Planuokite savo finansus
Tam, kad būtų aiškiau, kiek reikėtų taupyti, pirmiausia reikia nuspręsti, kiek pinigų norėtumėte gauti ateityje. Norint sukaupti Jūsų užsibrėžtus tikslus tenkinantį santaupų kiekį, reikės nemažai planuoti, pradedant kasdienėmis išlaidomis, biudžetu, skirtu vaikų mokslams apmokėti bei būsimu pensijų išmokos dydžiu. Tačiau ateityje toks planavimas neabejotinai atneš finansinės naudos.
5. Susiraskite patikimą finansų patarėją
Ne visada lengva planuoti viską iš anksto. Pensijų valdymo bendrovių pasirinkimas yra gana nemažas, tad išsirinkti gali būti sudėtinga. Rekomenduojame rasti patarėją, kuris būtų patikimas ir puikiai nusimanytų finansiniuose klausimuose. Nors kartais atsakymus į šiuos klausimus galima rasti ir perskaičius porą straipsnių internete, dažnu atveju išsiversti be profesionalų pagalbos yra sudėtinga. Tad būkite žingeidūs ir nebijokite klausti. Visa tai yra vardan Jūsų ateities, tad abejingumas yra blogiausia, ką galite sau padaryti.