Aleksandra Fedotova. „Geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“ – kodėl skirtumą žinoti svarbu?

Maisto galiojimo terminas – tai vienas dalykas, kurį prieš dėdamas prekę į krepšelį patikrina praktiškai kiekvienas. Vartotojams tai vienas pagrindinių prekės kokybės rodiklių, parodantis kiek dar ilgai tam tikrą produktą bus galima vartoti iki kol jis pakeis išvaizdą arba, galbūt, taps netgi pavojingas sveikatai. Būtent dėl to maistą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatytos specialios sąlygos ir terminai, kurie padeda tiekėjams bei pardavėjams lengviau susigaudyti kurios prekės su besibaigiančiu galiojimu dar gali būti parduodamos, o kurios turi būti pašalintos iš prekybos. Tiesa, neseniai priimtas Maisto įstatymo pakeitimas įveda šiek tiek kitokią tvarką, kuri padės sumažinti maisto švaistymą, o siūlomas įstatymo pakeitimas leis dideliems prekybos centrams lengviau paremti labdara užsiimančias įstaigas maistu“, – teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ Sveikatos priežiūros ir gyvybės mokslų patarėja Aleksandra Fedotova.

Reguliavimas, skirtas maisto produktų galiojimo laikui žymėti, atkeliauja iš Europos Sąjungos (ES) reglamento, kuris nustato pagrindinius ženklinimo reikalavimus. Jame kalbama apie maisto produktus ir jų ženklinimą bei tinkamumo vartoti terminų nurodymą, kurie yra siejami su maisto sauga ir kokybe. Nesaugų maistą, žinoma, parduoti yra draudžiama, tačiau jeigu maisto produkto kokybinės savybės nėra pakitusios ar pakitusios nežymiai – maistą parduoti vis dar galima.

Tiesa, itin svarbu atsižvelgti į naudojamą ženklinimą – ar užrašas yra „Geriausias iki“, ar „Tinka vartoti iki“. Pastaruoju yra ženklinami tie maisto produktai, kurie mikrobiologiniu požiūriu yra greitai gendantys ir per trumpą laiką gali sukelti pavojų žmonių sveikatai.

Besibaigiančio galiojimo produktai su nuolaida

Šiuo metu yra priimtas Maisto įstatymo pakeitimas, kuriuo nustatoma, kad pasibaigus minimaliam maisto produkto tinkamumo vartoti terminui, esant žymai „Geriausias iki“, produktas, kuris yra saugus ir tinkamas vartoti, galėtų būti parduodamas ir toliau. Šis įstatymo pasikeitimas, leidžiantis prekiauti maisto produktais, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, bet produktas yra saugus ir tinkamas naudoti, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Taip yra panaikinamas draudimas prekybininkams parduoti pasibaigusio minimalaus tinkamumo vartoti termino maistą, jei šis maistas yra saugus ir tinkamas vartoti.

Priėmus Maisto įstatymo pakeitimą, siūloma pakeisti Vyriausybės patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių nuostatas, kuriomis būtų nustatyti prekybos pasibaigusio minimalaus tinkamumo vartoti termino maisto reikalavimai, užtikrinantys šio saugaus ir tinkamo vartoti maisto pardavimą galutiniam vartotojui. Siekiant apsaugoti vartotojus siūloma leisti parduoti tik tą pasibaigusio minimalaus tinkamumo vartoti termino maistą, kuris yra supakuotas į gamintojo pirminę pakuotę, o ši pakuotė nėra ar nebuvo pažeista. Būtina sąlyga – ant pirminės pakuotės pateikti aiškiai matomą įspėjamąją informaciją, kad minimalus maisto produkto tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs.

Tai galėtų būti ryškios spalvos lipdukas, kuris atkreiptų vartotojo dėmesį, bet šiuo lipduku negalima uždengti gamintojo nurodyto minimalus maisto produkto tinkamumo vartoti termino. Taip pat viena iš pagrindinių sąlygų yra tai, kad siūloma leisti parduoti tokį maistą ne ilgiau nei 45 dienas nuo minimalaus maisto produkto tinkamumo vartoti termino pabaigos.

Prekybininkams paliekama teisė nuspręsti, kur, atsižvelgiant į būtinas maisto produkto laikymo sąlygas ir prekybos vietos ypatumus, išdėstyti parduodamą pasibaigusio minimalaus tinkamumo vartoti termino maistą. Labai tikėtina, kad kontroliuojanti institucija pageidaus, kad tokie maisto produktai prekybos vietoje būtų laikomi atskirose lentynose.

Prekybos tinklai, norėdami sumažinti maisto švaistymą, šiandien jau siūlo specialius krepšelius su besibaigiančio galiojimo produktais. Tokie krepšeliai yra parduodami už mažesnę kainą ir skelbiama, kad jame esantys produktai yra tinkami vartojimui tą pačią ar kitą dieną.

Priimtas Maisto įstatymo pakeitimas taip pat prisideda prie maisto švaistymo problemos sprendimo mažmeninėje prekyboje. Remiantis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, Lietuvoje išmetamų maisto atliekų kiekiai siekia beveik 400 tūkst. tonų per metus, didelę dalį šio skaičiaus sudaro mažmeninės prekybos atliekos.

Pagal dabartinę tvarką maistas, kuris neatitinka maisto srities teisės aktų reikalavimų, tačiau yra saugus ir tinkamas vartoti, gali būti perduotas labdarai ar paramai. Tvarką, kaip tai turėtų būti atliekama yra nustačiusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Tačiau Maisto įstatymo pakeitimuose yra pateiktas siūlymas maisto tvarkymo subjektams, kurių prekybos plotai yra didesni negu 400 kv. m., drausti tokį maistą išmesti, prieš tai neatlygintinai nepasiūlius jo perduoti labdarai ar paramos gavėjams.

Verslų atsakomybės ir vartotojų teisės

Svarbu pažymėti, kad mikrobiologinę grėsmę turintys ir greitai gendantys produktai parduotuvių lentynose yra žymimi „Tinka vartoti iki“ žyma, todėl jei tokio produkto galiojimo terminas yra pasibaigęs, jis iš karto yra laikomas nesaugiu vartoti. Jeigu vartotojas įsigyja tokį maisto produktą, verslo gali laukti kompetentingos institucijos patikrinimas. Toks maistas gali būti pripažintas nesaugiu, o dėl to uždrausta juo prekiauti ir nurodyta sunaikinti. Taip pat gali būti surašytas Maisto įstatymo pažeidimo protokolas, pagal kurį grės atitinkam nuobauda.

Tačiau jei tai produktas su žymėjimu „Geriausias iki“, tuomet pasibaigęs minimalus tinkamumo vartoti terminas dar nereiškia, kad maisto produktas nesaugus ar netinkamas vartoti. Nors gali būti pakitusios produkto kokybinės savybės, tokios kaip spalva ar kvapas, jį vartoti greičiausiai galima ir toliau. Tai patvirtina ir nuo 2024 m. sausio mėn. įsigaliosiantis Maisto įstatymo pakeitimas, leidžiantis prekiauti tokiais produktais, kuris taip pat padės sumažinti maisto švaistymą.