Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai skatins paslaugų infliaciją
Vienas iš galimų pokyčių – siūlymas gyventojų pajamų mokestį skaičiuoti ne nuo pajamų rūšies, o nuo bendro įvairių rūšių pajamų dydžio. Viena vertus, tai – sveikintinas, bet tuo pačiu ir rizikingas pasiūlymas. Lietuvos mokesčių sistemoje yra įteisintos kelios pajamų rūšys (darbo užmokestis, individuali veikla ir t. t.) ir priklausomai nuo pajamų rūšies mokami skirtingi mokesčiai, tad naujasis pasiūlymas tarsi suvienodintų mokestinę sistemą.
Tačiau šis pasiūlymas tuo pat metu kelia infliacijos paspartėjimo riziką Lietuvoje – žinoma, priklausomai nuo to, kaip galiausiai atrodys priimtas pakeitimas. Jeigu atsitiktų taip, kad, pavyzdžiui, individualia veikla užsiimantys asmenys turėtų mokėti žymiai didesnį pajamų mokestį, tai prisidės ir prie paslaugų brangimo. Kadangi Lietuvos gyventojų nuomonė apie finansų būklės perspektyvas muša visų laikų rekordus ir matome vidaus vartojimo stiprėjimą, didesni pajamų mokesčiai akimirksniu atsiguls ant vartotojų pečių, o tai kilstelėtų paslaugų infliaciją Lietuvoje.
Mažesnis PVM vaisiams ir daržovėms nesprendžia visos problemos
Antras galimas mokesčių pakeitimas, apie kurį kalbama viešojoje erdvėje, yra siūlymai įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą vaisiams ir daržovėms. Šis pasiūlymas yra abejotinas dėl dviejų priežasčių. Pirma, palyginti su prieškovidiniu laikotarpiu, pabrango ne tik vaisiai ir daržovės, bet ir kitos maisto prekės, todėl iš bendro „pyrago“ išskirti tik vaisius ir daržoves būtų neteisinga. Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad lyginant 2024 m. rugsėjį su 2019 m. rugsėju, vaisių kainos Lietuvoje pakilo 49 proc., daržovių – padidėjo 29 proc., tačiau tuo pat metu pieno produktai, sūris, kiaušiniai, duona pabrango 60 proc., o mėsos kainos pakilo 51 proc. Todėl, jei kalbame apie aukštų maisto kainų problemą, reikia spręsti ją visą, o ne jos dalį.
Antra, 2025 m. minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje padidės 12 proc., o tai yra jautrus aspektas tiek Lietuvos maisto pramonei, tiek ir prekybos tinklams. Kitaip sakant, dviženklis MMA padidėjimas gali eliminuoti vaisių ir daržovių kainų sumažėjimą dėl lengvatinio PVM tarifo.
MMA sulyginimas su NPD verstų skolintis
Dar vienas galimas pasikeitimas – MMA sulyginimas su neapmokestinamųjų pajamų dydžiu. Atsargiai vertinu tokį siūlymą, nes jis yra ne visai socialiai teisingas. Tiek žmonės, kurie gauna mažiausias pajamas (pvz., minimalų atlyginimą), tiek žmonės, kurie uždirba daugiau, naudojasi valstybės paslaugomis (pvz., medicina, keliais, švietimu, viešuoju saugumu ir pan.).
Kadangi viešosios paslaugos reikalingos visiems gyventojams, būtų sąžininga, kad už naudojimąsi jomis ir mokėtų visi gyventojai. MMA sulyginimas su NPD taip pat atneštų finansinį nuostolį valstybės biudžetui per mažesnes pajamas.
Rizika – pasekti Estijos keliu
Kalbant apie pasiūlymus didinti biudžeto pajamų perskirstymą ir mokesčių progresyvumą, svarbu būtų neužlipti ant grėblio ir nesulėtinti Lietuvos ekonomikos plėtros. Šiuo metu turime stipriausią ekonomikos ciklą visame Baltijos regione, o vienas kertinių stipraus Lietuvos ekonomikos ciklo elementų yra vidaus vartojimas, kurį skatina tiek kylantys atlyginimai, tiek ir itin optimistiniai vartotojų lūkesčiai.
Didesnis biudžeto pajamų perskirstymas ir didesni mokesčiai gali sumažinti gyventojų lūkesčius ir jų norą leisti pinigus vartojimui, o tuo pačiu – sulėtinti Lietuvos ekonomikos atsigavimą. Lietuvos kaimynė Estija eina mokesčių didinimo keliu ir turi silpniausią ekonomikos ciklą visame Baltijos regione bei užsitęsusią recesiją. Faktas, kad Lietuvos biudžeto kaštų poreikiai kyla, ypač gynybos ir socialinėje srityse, tačiau šalia didesnių mokesčių galima žiūrėti ir į skolinimosi galimybes, tuo labiau, kad Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP Lietuvoje siekia apie 40 proc. ir yra stipriai mažesnis nei Mastrichto kriterijaus riba (60 proc. BVP).
