Visuomenės požiūris į žaliojo vandenilio plėtrą Lietuvoje rodo, kad dauguma gyventojų yra nusiteikę teigiamai šios technologijos atžvilgiu. Remiantis tyrimo rezultatais, 83 proc. respondentų žino apie vandenilį, tačiau tik 22 proc. jaučiasi pakankamai gerai informuoti apie jo naudas. Šie skaičiai rodo, kad, nors daugumai žmonių informacija apie žaliojo vandenilio potencialą dar nėra aiškiai suvokiama, bendra nuostata nėra neigiama. Be to, net 62 proc. apklaustųjų sutinka, kad Lietuva turėtų gaminti ir eksportuoti žaliąjį vandenilį į kitas šalis.
Įdomu tai, jog 40 proc. respondentų mano, jog Lietuvoje trūksta specialistų, kurie galėtų saugiai vykdyti žaliojo vandenilio gamybą. Tačiau tai – tik mitas, nes Lietuvoje yra kompetentingų specialistų, sukaupusių ilgalaikę vandenilio gamybos patirtį. Be to, universitetai ir mokymo įstaigos šiuo metu ruošia naują energetikos ir inžinerijos specialistų, kurie prisidės prie šios pramonės plėtros ateityje, kartą.
Lietuva gali didžiuotis ilga vandenilio gamybos istorija – pilkojo vandenilio gamyba Jonavoje ir Mažeikiuose buvo vykdoma dešimtmečius, laikantis griežtos saugumo kontrolės ir sukuriant tvirtą technologinį pagrindą. Tinkamai valdant technologijas, galima užtikrinti aukštą saugumo lygį ir pritaikyti esamas žinias pereinant prie žaliojo vandenilio gamybos.
Lietuva turi pakankamai patirties vandenilio gamyboje, todėl perėjimas prie žaliojo vandenilio bus natūralus ir saugus žingsnis. Ši patirtis ir specialistų kompetencija leidžia manyti, jog bus sukurta saugi aplinka tiek gamyboje, tiek transportavime.
Europinės saugumo garantijos
Europa vandenilio pramonėje laikosi griežtų saugumo reikalavimų, kurie įpareigoja, kad šios technologijos plėtra būtų vykdoma be incidentų. Pavyzdžiui, Seveso-III direktyva įpareigoja įvairias medžiagas, tarp jų – ir vandenilį, tvarkyti laikantis aukščiausių standartų.
Be to, Vokietijoje ir Prancūzijoje jau vykdomi plataus masto vandenilio vamzdynų projektai, kuriems naudojami esami gamtinių dujų tinklai, paverčiant juos vandenilio transportavimo tinklais. Tokia praktika ne tik sumažina infrastruktūros plėtros sąnaudas, bet ir užtikrina, kad vandenilis būtų saugiai pervežamas dideliais atstumais, laikantis visų saugumo priemonių.
Vienas didžiausių vandenilio pramonės iššūkių yra saugus jo transportavimas. Lietuva kaip Europos Sąjungos (ES) narė pritaikys tarptautinius standartus, kurie numato pažangiausias saugumo priemones. Įrengiant naujus vandenilio vamzdynus bus laikomasi aukščiausių saugos standartų ir diegiamos pažangiausios saugumo priemonės, taip sukuriant saugų vandenilio tiekimą tiek šalies viduje, tiek eksportuojant į kitas ES šalis. Planuojamas Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorius (angl. Nordic-Baltic Hydrogen Corridor) ateityje turėtų sujungti Skandinaviją su Vokietija, o infrastruktūra drieksis ir per Lietuvą.
Vandenilio plėtros Lietuvoje gairėse dėl žaliojo vandenilio ypatingas dėmesys skiriamas saugumui, kad šalies gyventojai galėtų pasitikėti šia nauja energetikos kryptimi. Atsižvelgiant į vandenilio technologijų pobūdį, bus siekiama didinti įvairių visuomenės grupių žinias apie vandenilio ir kitų jo produktų saugų eksploatavimą bei naudojimą. Šalies ilgametė patirtis vandenilio srityje, tarptautiniai standartai bei pažangios saugumo priemonės mums leis sėkmingai įsilieti į Europos žaliojo vandenilio rinką ir saugiai imtis šios technologijos plėtros.
Tyrimo rezultatai rodo, kad, nors visuomenėje yra tam tikrų nuogąstavimų dėl vandenilio, bendra nuostata šios technologijos atžvilgiu yra teigiama. Gyventojai palaiko žaliojo vandenilio gamybą ir suvokia jo potencialą stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę. Laikantis griežtų saugumo standartų ir skiriant dėmesį edukacijai, galima ne tik išsklaidyti visuomenės baimes, bet ir užtikrinti sėkmingą žaliojo vandenilio plėtrą Lietuvoje.
