Pastebima tendencija, kad palikę vieną darbo vietą, žmonės nebeskuba vėl įsidarbinti, o renkasi padaryti pertrauką. Kada tokios pertraukos yra naudingos ir kada atneša daugiau žalos? Kaip karjeros pertraukas vertina darbdaviai? Ekspertai atskleidžia, kad per pastaruosius kelerius metus tokios karjeros pertraukos pasidarė gana įprastos, nes pandemija apvertė tradicinį požiūrį į darbą. Daugelis žmonių buvo priversti stabdyti savo darbinę veiklą, verslus; kiti buvo atleisti, dalis nusprendė padaryti karjeros pertrauką, kad galėtų skirti daugiau dėmesio savo ir artimųjų sveikatai.
Panašiu metu darboholizmas nustojo būti priežastimi savimi didžiuotis, bedarbio statusas tapo ne toks baisus ir gėdingas, o dalis žmonių, susidūrę su desperatiškais ir neretai gana drastiškais darbdavių sprendimais kolektyvų atžvilgiu, nutarė mažiau įsitraukti ir patys. Susilpnėję ryšiai su kolegomis ir emocinis išsekimas, kuriuos sukėlė nuotolinis darbas, lojalumo darbdaviui nepastiprino. Nenuostabu, kad tokie reiškiniai kaip „tylusis atsitraukimas“, kuomet darbuotojai pasirenka tiek įsitraukti į darbus, kiek to reikalauja darbo sutartis, ir „didysis išėjimas“ (dar verčiamas kaip „masinis išėjimas iš darbo“) mūsų gyvenimuose atsirado visai neseniai.
Kokiems gi tikslams dažniausiai panaudojama karjeros pertrauka?
Jėgų atstatymui ir situacijos įvertinimui: po metų metus trukusio darbų maratono darbuotojai vis dažniau pasirenka tarp darbų ilgai ir kokybiškai pailsėti, peržiūrėti savo karjeros tikslus ir sąmoningai pasiruošti naujiems iššūkiams.
Fizinei ir psichologinei sveikatai: ilgalaikis stresas, pervargimas ir perdegimas, persirgimo „Covid-19“ pasekmės, o neretai ir visų šių priežasčių „miksas“ verčia skirti dėmesį sau ir artimiesiems.
Studijoms ir asmeniniam tobulėjimui, akiračio praplėtimui: pertraukos dažnai išnaudojamos mokytis naujų įgūdžių arba įgyti papildomą kvalifikaciją, apkeliauti tam tikrą pasaulio regioną, pagyventi svetur ir paragauti laisvadarbio duonos.
Kada karjeros pertrauka ne į naudą? Jei žengiami tik pirmieji karjeros žingsniai ir karjera norima linkme tik pradeda įsibėgėti – verčiau laiką skirti tvirto pamato sukūrimui nei poilsiui, kaip ir tais atvejais, kai profesinė aplinka ir industrija itin konkurencinga arba panašios pozicijos atsilaisvina ypač retai. Šeimyniniai, darbiniai ir finansiniai įsipareigojimai, nestabili ar nepalanki ekonominė situacija šalyje – rimtos priežastys susilaikyti nuo pertraukų.
Apskritai karjeros pertrauka nėra naujas reiškinys – Vakarų kultūroje senokai įsitvirtinusi „sabbatical“ sąvoka, o Lietuvoje nieko nestebina 1–3 metų trukmės, o kartais ir ilgesnės vaikų priežiūros „atostogos“. Džiugina tai, kad darbdavių požiūris keičiasi ir tampa vis palankesnis potencialių darbuotojų savęs paieškoms, rūpinimuisi sveikatos ir šeimos reikalais, gyvenimo ir darbo balansui. Galų gale, net ir „LinkedIn“ prieš kurį laiką pristatė „career break“ opciją – šiuo metu galima pasirinkti iš 13 karjeros pertraukos priežasčių – ir išties funkcija gana dažnai naudojama.