Gyvename XXI a., kai mokslo išradimai ne tik gerina buitį, bet ir keičia maisto kultūros įpročius.
Kaip veikia 3D maisto spausdintuvas, gana paprastai paaiškina Lynette Kucsma, viena iš maisto spausdintuvus gaminančios bendrovės „Natural machines“ įkūrėjų. Ji siūlo įsivaizduoti popieriaus lapą, kuriame didesniu šriftu atspausdintas žodis. Ant popieriaus tėra vienas sluoksnis rašalo. Lygiai tokiu pačiu principu veikia 3D spausdintuvas, tik jis geba atspausdinti kur kas daugiau sluoksnių, kurie ir sudaro erdvinį vaizdą.
Naudojant 3D maisto spausdintuvus, į specialiai paruoštus švirkštus supilamos nekietos konsistencijos medžiagos ir pagal suprogramuotą užduotį spausdinamas norimos formos maisto produktas. Tokios technologinės galimybės leidžia gaminti tiek sudėtingiausius konditerinius gaminius, tiek kasdieniam vartojimui skirtus patiekalus ar „kosmines“ picas.
Kosminės picos idėją plėtoja NASA, kuri bendradarbiauja su startuoliais, siūlančiais maisto spausdinimo sprendimus. Pvz., 2013 m. agentūra finansavo startuolio SMRC 3D picų spausdinimo sistemą, kuri įvairiomis kombinacijomis naudojo miltelių pavidalo maisto produktus, turinčius reikalingų maisto medžiagų. Ši idėja itin žavi NASA specialistus, mąstančius kaip išmaitinti astronautus būsimų misijų į Marsą metu.
Sveikesnė alternatyva
Technologiniai ir automatizuoti sprendimai maisto gamyboje gali pasirodyti ne itin optimalūs tiek laiko, tiek sąnaudų atžvilgiu. Vis dėlto į šiuos procesus galime pažvelgti kiek giliau.
Šiuolaikiniai 3D maisto spausdintuvai gamina maistą pagal nustatytą maisto medžiagų kiekį, todėl technologija gali būti naudinga ligoninėse, pacientams planuojant ir pritaikant individualius mitybos planus. Vokietijos bendrovės „Biozoon“ projektas spausdintuvais maistą gamina taip, kad kieto maisto sukramtyti negalintys senyvo amžiaus žmonės, kurių įprastu racionu dažnai tampa maistingos, bet neišvaizdžios košės vėl galėtų mėgautis estetiškai atrodančiais patiekalais. „Biozoon“ prisidėjo ir prie Europos Sąjungos projekto „Performance“, kurį vykdant senelių namuose gyvenantiems žmonėms buvo sukurta holistinė ir individualiais pageidavimais paremta maisto tiekimo grandinė. Šis projektas iš ES sulaukė net 3 mln. eurų investicijų.
Kolumbijos universiteto mokslininko Jonathano Blutingerio teigimu, vyksta tyrimai, kaip būtų galima pritaikyti naujas galimybes. Anot jo, 3D maisto spausdintuvas ateityje gali tapti asmeniniu šefu, kuris ne tik mokės gaminti stulbinančios išvaizdos ir skonio patiekalus, bet ir žinos, kam esate alergiški, koks maistas jums yra skaniausias, kokių vitaminų ar naudingų medžiagų jums trūksta, kada jums geriausiai pusryčiauti, o kada – vakarieniauti.
Sportuojate? Propaguojate sveiką gyvenseną naudodamiesi programėlėmis telefone? Jei taip, 3D maisto spausdintuvą galėtumėte prijungti prie savo programėlės ir gauti patiekalą, kurio kalorijų kiekis idealiai būtų apskaičiuotas jums.
Ar dažnai jūsų atžalos noriai valgo daržoves? Su 3D maisto spausdintuvu valgį galima paversti patraukliu. L. Kucsma, kurios bendrovė kuria 3D spausdintuvus „Foodini“, „TEDx“ konferencijoje pasakojo, kad savo vaikams taip pat sunkiai įsiūlydavo daržovių. Ieškodama sprendimų, ji savęs klausė: ką daryti, kad sveikas maistas taptų patrauklus? Atsakymas buvo čia pat – tarp vaikų žaislų. L. Kucsma atrinko ingredientus ir 3D spausdintuvu atspausdino dinozauro formos špinatų kišą. Kelios minutės, ir maisto nebeliko - toks pateikimas vaikus suintrigavo.
Spausdintas maistas – mažiau švaistymo
Remiantis JTO aplinkos programos duomenimis, per metus išmetama 931 mln. tonų maisto. Tai yra be galo daug, o šios problemos sprendimų vis dar ieškoma.
Ar parduotuvėje dažnai paieškote tiesesnės morkos ir taisyklingesnės formos pomidoro? Dėl pirkėjų lūkesčių prekinės išvaizdos neturintis maistas dažnai keliauja į šiukšlių dėžę. Tačiau su 3D maisto spausdintuvais, „grožio“ standartų neatitinkančius produktus galima panaudoti gaminant įvairių formų patiekalus. Taip idealių prekinės išvaizdos standartų neatitinkantys produktai gali išlikti maisto grandinėje ir sumažinti maisto švaistymo mastą.
Laukiantys iššūkiai
3D maisto spausdintuvų galimybės atrodo neribotos. tačiau parduotuvių lentynose jų dar turėsime palaukti – jie dar nėra pritaikyti masiniam naudojimui. Visų pirma, kol kas spausdintuvams dar negalima naudoti bet kokių ingredientų. Taip pat kiekvienas naudojamas produktas turi būti skystos ar itin smulkios konsistencijos. Be abejo, apribojamas gaminamo produkto dydis, o bet kuris atspausdintas valgis vis tiek turėtų būti iki galo apdirbamas virtuvės šefo. Taip pat reikia nepamiršti ir gamybos laiko. Paprasčiausios formos, nesudėtingą patiekalą galėtume pasigaminti per maždaug 10 minučių, o kompleksinį, daug kruopštumo reikalaujantį patiekalą tektų gaminti ne vieną valandą. Na, ir, žinoma, kaina. Geros kokybės, vieni populiaresnių 3D maisto spausdintuvų kainuoja apie 4 tūkst. JAV dolerių. Tai vis dar nemaža suma vienam namų ūkiui.
Apskritai namų naudojimui 3D spausdintuvai dar nėra taip paplitę, kad galėtų mažėti įrangos ir eksploatacinių medžiagų kainos. Taip pat užtrunka laiko, kol išmokstama išnaudoti visas šio įrenginio galimybes.
Metas naujai revoliucijai
Pastaroji maisto procesų revoliucija įvyko prieš daugiau nei 70 metų, kai pasaulį išvydo mikrobangų krosnelė. Dabar atėjo laikas naujai revoliucijai. Šis spausdinto maisto gamybos metodas gali ne tik pagelbėti visais jau minėtais klausimais, bet ir tapti gera niša rinkodaros specialistams. Maisto forma – programuojamas procesas, todėl kurti įvairius įmonės „brandbooką“ atitinkančius maisto produktus galėtų būti naujas ir dėmesį traukiantis būdas reprezentuoti save rinkoje.
Kol kalbame apie panaudojimo galimybes, pasaulinius turus jau rengia ir įvairius maisto šedevrus pristato „kilnojamas“ restoranas „Food Ink“. Naudodami olandų bendrovės „byFlow“ 3D spausdintuvus, virtuvės šefai gamina įvairius patiekalus iš humuso, šokolado, trintų žirnių, ožkų sūrio ar picos tešlos. Paprastai tariant, iš to, kas yra išspaudžiamos konsistencijos.
O Kaune esančioje šokoladinėje „CH Chocolaterie“ jau siūloma pasimėgauti 3D maisto spausdintuvu atspausdintais šokoladiniais skanėstais. Rinkoje yra ne vien šokolado spausdintuvų: savo paslaugas aktyviai siūlo „Foodini“ (nuo 4 000 JAV dolerių) arba „byFlow“ (nuo 3 600 JAV dolerių). Skaičiuojama, kad iki 2025 m. pasaulinė maisto spausdinimo rinka ūgtels iki 1 mlrd. USD. Įdomu, koks jos kąsnis atiteks Lietuvos verslui.
Ne duonai, bet...
Kad iš 3D spausdintuvo greitai trauksime utopiškai atrodančią duoną pusryčių stalui, kol kas įsivaizduoti sunku. Dabartinė duonos forma – kepaliukai, riekelės, duonelės – yra per šimtmečius patikrinta ir pripažinta ne vienos kartos valgytojų. Be to, duonos kiekiui, kurį kasdien suvalgo lietuviai, reikia masinės, greitaeigės gamybos, o 3D maisto gaminimo technologija kol kas gana lėta.
Tačiau galima daryti prielaidą, kad ateityje 3D maistas taps ir didžiųjų gamintojų užsiėmimu. Naująsias technologijas galima panaudoti gaminant mažiau kasdieniškus, proginius kepinius – bandeles, pyragus, tortus ar net lietuvišką šakotį. Dabar jam reikia itin daug kruopštaus rankų darbo, o ateityje galbūt jį bus galima „Vilniaus duonoje“ kepti tiesiog pagal užsakymą: jeigu yra paklausa, „spausdini“ daugiau, o jeigu nėra – mažiau.