Įvaizdį palaikyti padeda distancija
Kuo ilgiau susikurtą įvaizdį išlaikyti siekiantis charizmatiškas lyderis tarp savęs ir sekėjų turi susikurti psichologinę ir socialinę distanciją. Kitaip tariant, susižavėjimas ir tikėjimas tokiu lyderiu išliks ilgiau, jeigu jo pasirodymai viešumoje bus epizodiniai, grįsti dalyvavimu konferencijose, renginiuose. Lyderiams, kurių vadovavimas paremtas charizma, aktyvumas socialinių tinklų platformose taip pat prisideda prie įkvepiančio įvaizdžio kūrimo.
Charizma yra puiki savybė, jeigu ji grįsta tikromis vertybėmis. Net ir išblėsus lyderystės romantikai, tokiam vadovui toliau pavyksta būti autentišku, jo sekėjai pasitikėjimą rodo ir ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau lyderis, kuris iškilo susikūręs netikrą įvaizdį, anksčiau ar vėliau atsiskleidžia, parodo savo tikrąsias pažiūras, moralę, idėjas. Atotrūkį tarp savo ir lyderio vertybių pastebėję sekėjai praranda susižavėjimą ir tokiu vadovu daugiau nebetiki.
Komanda ieško autentiško lyderio
Charizmatiška lyderystė itin reikalinga siekiant uždegti žmones idėja, norint juos motyvuoti ir paskatinti dirbti kartu. Tačiau šiandienos sekėjas lyderyje ieško ne tik charizmos, tačiau autentiškumo, tikrumo bei atvirumo. Neretam komandos nariui svarbu matyti žmogiškąją vadovo pusę, pajusti, kad lyderis taip pat susiduria su iššūkiais, jaustis jo komandos nariu ir būti pakviestam drauge spręsti kilusias problemas. Ilgalaikėje perspektyvoje autentiška bei adaptyvi lyderystė padės sukurti organizacijoje daug didesnę vertę nei tik charizma.
Šiandienos darbuotojai nori dirbti su vadovu, kuris padėtų jiems tobulėti, tapti tikrais profesionalais ir lyderiais ateityje. Adaptyvūs bei autentiški vadovai linkę savo komandos narius ugdyti ir padėti jiems augti bei jų neužgožti. Tokie vadovai siekia padėti žmonėms atsiskleisti, save geriau pažinti. Charizmatiškas lyderis auginti šalia savęs kitą lyderį linkęs rečiau, nes jam svarbesnis savo asmeninių ir profesinių tikslų siekimas.
Tačiau jaunoji karta vis dažniau organizaciją renkasi atsižvelgdama į jos vertybes, didelį vaidmenį šiame procese vaidina tiesioginis lyderis, komunikuojamos žinutės. Į darbo rinką įsiliejantys žmonės turi poreikį, kad juos augintų, mokytų, vystytų jų lyderystės gebėjimus. Jie nebenori būti tik sekėjais ir įgyvendintojais. Todėl labai svarbu, kad vadovas nebijotų šalia savęs auginti kitą lyderį.
Ko reikia pačiam lyderiui?
Egzistuoja ir kita problema – visuomenė ir komanda lyderiui kelia aukštesnius standartus nei kitiems ir iš jo neretai tikisi visų atsakymų: vadovas turi žinoti, kaip bendrauti su darbuotoju, jausti jo asmeninės erdvės ribas, iš jo visuomet reikalaujama žengti pirmą žingsnį. Tačiau vadovas taip pat yra žmogus – jam irgi reikia grįžtamojo ryšio ar pozityvesnio žodžio. Nors atrodo, kad visi lyderiai yra savimi pasitikintys, tačiau iš tiesų tai yra didžiulė apgaulė. Pavyzdžiui, charizmatiški lyderiai neretai išgyvena vidinę krizę dėl susikurto dvilypio gyvenimo – viena komunikuodami, kita iš tikrųjų išgyvendami, dėl ko neretai juos užklumpa vienatvės jausmas. Šią būseną sumažinti gali gebėjimas būti pažeidžiamu, atviru, tačiau tuomet atsiranda grėsmė distancijos tarp vadovo ir komandos narių sumažėjimui.
Dauguma, galvodami apie lyderį, mato priekyje einantį ir savo komandą į pergales vedantį vadovą. Tačiau iš tiesų geras lyderis gali eiti ne tik priekyje, tačiau šalia savo komandos narių ar net jų užnugaryje. Tai stiprus vadovas, nebijantis šalia savęs auginti kito lyderio, padedantis jam augti, tobulėti bei suteikdamas jausmą, kas esant poreikiui, padėti pasirengęs vadovas yra visuomet šalia.