Kitaip tariant, „vidiniuose" įmonės santykiuose vadovas vertinamas kaip darbuotojas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis ir kuris paklūsta Darbo kodeksui, o „išoriniuose" bendrovės santykiuose su kitais asmenimis jis vertinamas kaip bendrovės vardu veikiantis valdymo organas ir atstovas.
Tai labai aiškiai atsispindi naujojo Darbo kodekso nuostatose, skirtose vadovų atsakomybei bei jų darbo sutarčių pasibaigimui.
Naujajame Darbo kodekse numatyta vadovų atsakomybė
Pagal naująjį Darbo kodeksą, įmonės vadovas už įmonei padarytą žalą atsako ir kaip jos darbuotojas, ir kaip įmonės atstovas.
Pavyzdžiui, jei vadovas nepataisomai sugadins įmonės kompiuterį, jis atlygins įmonei ne didesnę žalą, negu trys jo vidutiniai mėnesiniai atlyginimai, jeigu nebus įrodyta, kad jis tai padarė tyčia ar dėl didelio neatsargumo.
O jeigu vadovas, siekdamas asmeninės naudos, sudarys įmonei akivaizdžiai nuostolingą sandorį, viršydamas normalią verslo riziką, įmonė galės iš tokio vadovo pareikalauti visų patirtų nuostolių – tiek tiesioginių, tiek netiesioginių - atlyginimo.
Dabar galiojančiame Darbo kodekse tokių aiškių nuostatų nėra, o teismų praktikoje dažniausiai iš įmonių vadovų reikalaujama atlyginti visą patirtą žalą.
Kaip keisis įmonių vadovų darbo sutarčių nutraukimas
Kitas aktualus klausimas juridinio asmens vadovo darbo santykiuose yra darbo sutarties pasibaigimas.
Naujasis Darbo kodeksas numato, kad šis procesas gali įvykti pagal įprastinę Darbo kodekse nustatytą tvarką, pavyzdžiui, šalių susitarimu.
Tačiau pagal naująjį Darbo kodeksą, darbo sutartis gali pasibaigti taip pat atšaukus įmonės vadovą įstatymuose ar įmonės steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.
Jeigu uždarosios akcinės bendrovės akcininkai arba valdyba praranda pasitikėjimą bendrovės direktoriumi, akcininkai arba valdybos pirmininkas privalo sukviesti susirinkimą arba posėdį, kuriame priimtų sprendimus atšaukti bendrovės direktorių.
Naujasis Darbo kodeksas taip pat gerokai sumažino išeitinių išmokų dydžius įmonių vadovams. Atšaukus juridinio asmens vadovą iš pareigų, jeigu šalių darbo santykiai truko ilgiau negu dvejus metus, jam turi būti išmokėta vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
Tokia išmoka nebus mokama tuo atveju, jeigu vadovas vadovavo įmonei trumpiau nei dvejus metus arba kai vadovo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.
Pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą, jei nėra kaltės, atšaukiamas vadovas gauna dviejų mėnesių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžių išmoką, nepriklausomai nuo vadovo darbo įmonėje trukmės.
Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į naujojo Darbo kodekso nuostatas dėl terminuotos darbo sutarties su vadovu pasibaigimo/nutraukimo pasekmių. Jeigu su vadovu pasirašyta terminuota darbo sutartis, tai tokia sutartis netampa neterminuota, jeigu darbo santykiai tęsiasi daugiau nei vieną darbo dieną po to, kai tokia sutartis pasibaigė.
Be to, įmonių vadovams netaikomi reikalavimai įspėti apie terminuotos darbo sutarties pasibaigimą ne vėliau kaip prieš penkias ar dešimt darbo dienų.
Tokie Darbo kodekso pakeitimai, deja, nesumažina įmonių vadovų nesaugumo jausmo. Bet jie turėtų paskatinti įmonių vadovus jau priėmimo į darbą stadijoje tartis dėl palankesnių išsiskyrimo sąlygų bei pasiruošti „auksinį parašiutą“.
Iš kitos pusės, jei tokių palankių vadovams sąlygų darbo sutartyje nėra, abiems darbo sutarties šalims - tiek įmonei, tiek atšaukiamam vadovui, būtų naudinga sudaryti vadinamąsias „skyrybų sutartis“.
Tokiose sutartyse vadovas, pavyzdžiui, galėtų išsiderėti didesnę nei vieno mėnesio atlyginimo dydžio kompensaciją, tačiau mainais į tai turėtų prisiimti bendradarbiavimo vykstančiuose tyrimuose ar teisminiuose procesuose įsipareigojimą, darbuotojų neviliojimo, nekonkuravimo, nešmeižimo, konfidencialios informacijos saugojimo ir kitus įsipareigojimus.